Skrandžio skausmai: padėti gali speciali praktika – „Dėžutės kvėpavimas”

Asociatyvi portalo foto. Max4E / Premium license

Pasikartojančios virškinimo problemos gerokai apkartina kasdienybę, tačiau ne visada pajutus pykinimą ar kitus skrandžio negalavimus reikia skubėti į vaistinę. Padėti gali joga, tinkamas dienos režimas, sąmoningas kvėpavimas ar net įsivaizduojama dėžutė su keturiomis lygiakraštėmis briaunomis. Ekspertai pataria, kaip įveikti virškinamojo trakto negalavimus ir užbėgti už akių rimtoms ligoms.

Greitkelis nuo skrandžio iki smegenų

Moksliniai tyrimai rodo, kad daug informacijos iš žarnyno per nervų sistemą keliauja tiesiai į smegenis ir atvirkščiai, todėl nenuostabu, kad emocinė žmogaus savijauta gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę. Pasak gydytojos gastroenterologės Sandros Strainienės, stresas sukelia rėmenį, nevirškinimo pojūtį, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus, atsiranda erozijos, opos. Dažnai streso veikiamas žmogus negali savęs kontroliuoti ir tiesiog prisikemša (angl. stress-eating). Įtampai užsitęsus gali išsivystyti tokios ligos kaip dirgliosios žarnos sindromas, gastroezofaginio refliukso liga, gastritas, opaligė ar funkcinė dispepsija. Taip pat esama ligų, kurių stresas tiesiogiai nesukelia, bet gali išprovokuoti paūmėjimus, pavyzdžiui, uždegimines žarnyno ligos.

Gydytoja Sandra Strainienė

„Streso metu organizme išsiskiria hormonai ir neurotransmiteriai, kurie neigiamai veikia žarnyno motoriką. Be to, nervinė įtampa daro įtaką žarnyno mikrobiotai, gali sutrikdyti jos balansą, sukeldama virškinamojo trakto diskomfortą. Stresas priverčia aktyvuotis visas raumenų grupes, mes viską imame daryti greičiau – valgydami mažiau kramtome ir dažniausiai „suryjame” maistą su visomis blogomis emocijomis bei papildomu oru, o tai sukelia rėmenį, raugėjimą, paūmina gastroezofaginio refliukso ligą”, – paaiškino S. Strainienė.

Daugiau streso patiriantys didmiesčių gyventojai dažniau nei kaimo gyventojai serga dirgliosios žarnos sindromu – kaime su šia problema susiduria 9,9 proc., o didmiesčiuose 13,7 proc. žmonių. Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Seesam sveikatos draudimo klientų žalų statistika rodo, kad 4,3 proc. visų konsultacijų pas gydytojus sudaro kreipimasis pas gydytojus gastroenterologus, o 16 proc. klientams atliekamų instrumentinių tyrimų sudaro būtent echoskopijų, skirtų virškinimo problemoms spręsti, išlaidos.

Indrė Tuchtienė, sveikatos draudimo produkto vadovė.

„Medicininiuose išrašuose stresas ir nuolatinė įtampa šeimos gydytojų dažnai minimi šalia pacientų nusiskundimų virškinimu, pykinimu, skrandžio skausmais. Dažnėja ir atvejų, kai į darbuotojams skirtą sveikatos draudimo liudijimą darbdaviai prašo papildomai įtraukti gydytojo dietologo konsultaciją dėl mitybos plano sudarymo padedant susidoroti su virškinimo sistemos problemomis. Tai rodo, kad streso sukeltos virškinimo problemos tampa vis aktualesnės”, – teigė Indrė Tuchtienė, „Compensa Vienna Insurance Group” Sveikatos draudimo produkto vadovė.

Stebuklingos piliulės nėra

Susidūrus su virškinamojo trakto problemomis, kurias sukelia stresas, geriausiai padeda kompleksinis gydymas. Anot S. Strainienės, tik tais atvejais, kai nemalonūs simptomai yra stipriai išreikšti, taikomas gydymas vaistais, tačiau pradėti reikėtų nuo gyvenimo būdo pokyčių – keisti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, laikytis dienos režimo, mažinti patiriamą įtampą. Svarbu rytą pradėti ne nuo kavos ant tuščio skrandžio, o vandens stiklinės ir nepersivalgyti prieš miegą. Tai ne tik blogina miego kokybę, bet ir provokuoja refliukso simptomus.

„Atmetus organines virškinamojo trakto negalavimų priežastis, neretai gydymo procese prireikia bendradarbiavimo su psichikos sveikatos specialistais. Darbas su savimi, įtampos mažinimo, kvėpavimo pratimai, dienos režimo laikymasis, masažai, joga, sportas – visos šios priemonės pagerina ne tik emocinę, bet ir virškinamojo trakto būklę. Svarbu rasti, kur išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. Stebuklingo vaisto pagerinančio virškinamojo trakto veiklą nėra. Visuomet reikalingas kompleksinis požiūris”, – patarė S. Strainienė.

Prie kompleksinio požiūrio į tokias darbuotojų problemas prisideda ir darbdaviai. „Sveikatos draudime pagrindine ambulatorinio gydymo programa pasinaudoja apie 70-80 proc. ją turinčių žmonių – be gastroenterologo konsultacijų, paskirtų tyrimų ar chirurginio gydymo išlaidų ši programa padengia ir išlaidas, susijusias su psichikos sveikatos gydytojų specialistų paslaugomis. Taip pat yra programų, pagal kurias darbuotojai gali įsigyti B grupės vitaminų, magnio ar kitų vaistinių preparatų virškinimo problemų gydymui ar prevencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimas gali kompensuoti stresą mažinančių paslaugų išlaidas, pavyzdžiui, leidžia apsilankyti jogos užsiėmimuose, masažuose ar net SPA”, – teigė I. Tuchtienė.

Kuo čia dėta dėžutė?

Pagerinti organizmo būklę ir suvaldyti stresą padėti gali ir specialios kvėpavimo praktikos, dalijosi sąmoningo kvėpavimo mokytoja Justina Sajė. Įvairios kvėpavimo technikos padeda greitai nusiraminti, suvaldyti kylantį stresą, mažinti nerimą, stiprinti imunitetą ir net tapti energingesniam, gydyti traumas ar atsikratyti priklausomybių.

Justina Sajė, sąmoningo kvėpavimo mokytoja

„Visos kvėpavimo technikos gerina bendrą savijautą, nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi, reguliuoja autonominę nervų sistemą, padeda paleisti įtampas, mažina streso lygį, didiną kūrybiškumą, detoksikuoja organizmą. Po sąmoningo kvėpavimo sesijos žmonės jaučia atsipalaidavimą ir ramybę, pastebi minčių aiškumą, pajaučia daugiau gyvybinės energijos, džiaugsmingumo, įprastas kvėpavimas tampa laisvesnis ir lengvesnis”, – vardijo J. Sajė.

Rebeferė akcentavo, kad kasdienis bent 15 minučių trukmės sąmoningo kvėpavimo seansas gali padėti pagerinti savijautą. Stresinėje situacijoje nusiraminti gali padėti paprasti pratimai – lėtas, tolygus kvėpavimas per nosį skaičiuojant iki penkių, „Dėžutės kvėpavimas”, kai įsivaizduodamas dėžutę žmogus keliauja jos kraštinėmis atitinkamai kvėpuodamas: keturias sekundes įkvepiant ties pirma kraštine, sulaikant kvėpavimą viršuje ir taip keliaujant visomis kraštinėmis. Dėmesiui sukoncentruoti prieš einant kalbėti viešai gali padėti kitas pratimas – 3 kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti, trečią kartą iškvėpti sulaikant kvėpavimą ir vaikščioti tol, kol pritrūks oro, o tuomet pratimą kartoti kelis kartus. Kasdien praktikuojami, tokie pratimai gali padėti lengviau susidoroti su stresu ir apsaugoti virškinimo sistemą.