fbpx

Sergančių depresija Lietuvoje kasmet daugėja
0 (0)

Asociatyvi portalo foto


Kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės. Spalio 1 d. Europoje minima depresijos diena – apie šios ligos gydymą, ryšį su pandemija ir karu bei kodėl ji dažniau diagnozuojama moterims, paklausėme psichiatro, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus.

„Eurostat“, remdamasi išplėstiniais interviu su Europos Sąjungos (ES) gyventojais, pernai pateikė skaičiavimus rodančius, kad chroniška depresija serga 7,2 proc. ES gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva, lygiai kaip ir Estija, yra vos žemiau Bendrijos vidurkio ‒ 7 proc. Latvijoje pastarasis rodiklis siekia 8,4 proc.

Didžiausias sergamumas ES fiksuotas Portugalijoje (12,2 proc.), Švedijoje (11,7 proc.) ir Vokietijoje (11,6 proc.). Mažiausias: Maltoje (3,5 proc.), Bulgarijoje (2,7 proc.) ir Rumunijoje 1 (proc.).

Sergančiųjų – vis daugiau

„Lietuvoje žmonės vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir tai yra didelė problema. Todėl tikrasis sergamumas depresija pas mus tikrai didesnis nei rodo diagnozių statistika. Anksčiau vizitas pas psichiatrą žmogui tapdavo kone pasmerkimu. Dabar tokios tvarkos nebėra. Tačiau požiūris liko. Todėl kasmet rudenį rengiame „Atviros psichiatrijos mėnesį“ ir skatiname žmones nebijoti kreiptis į gydytojus“, ‒ sako M. Marcinkevičius. Anot jo, sergamumas depresija pastaruoju metu tik auga.

„Mūsų gyvenimo tempas spartėja, reikalavimai ‒ kyla, nuovargis ‒ auga. Šalia to išgyvenome dvejus pandemijos metus, iškart po jų ‒ naujas karo Ukrainoje etapas, dabar stiprėja ekonominio nesaugumo jausmas. Visa tai didina sergamumą depresija, kuris dar padidės kai dėl ekonominių sunkumų ims užsidarinėti įmonės. Tad čia gerų žinių nėra.

Galima guostis nebent tuo, kad didžiąją dalį depresijos atvejų galima efektyviai gydyti“, ‒ teigia gydytojas.

Būna depresija be alkoholizmo, alkoholizmo be depresijos – ne

Statistika rodo, kad depresija dažniau diagnozuojama moterims. M. Marcinkevičiaus teigimu, tą lemia ne kurios nors lyties polinkis ligai, o socialinės ir kultūrinės priežastys.

„Moterų emocinis raštingumas didesnis – jos atidžiau stebi savo vidinį pasaulį, geriau skiria emocijas. Tuo metu vyrai susiduria su norma, kad jie turi būti stiprūs, negali pasiduoti, o tai apsunkina pagalbos paieškas. Todėl neretai susirgusios depresija moterys kreipiasi pagalbos į gydytojus, o vyrai bando gydytis alkoholiu.

Depresija gali būti be alkoholizmo, bet alkoholizmo be depresijos man neteko matyti. Šie du dalykai labai susiję. Net jei žmogus įninka į alkoholį ne dėl depresijos, ji vėliau atsiranda kaip vartojimo padarinys“, ‒ teigia pašnekovas.

Skirtumas tarp vyrams ir moterims diagnozuojamos depresijos atsispindi ir savižudybių statistikoje – tarp pernai nusižudžiusių asmenų moterys sudarė vos 22 proc.

„Savižudybės be depresijos beveik nebūna. Depresija ‒ pagrindinė savižudybių priežastis, o depresija ir alkoholizmas – labai pavojinga kombinacija. Todėl gydytojų vengiantys, alkoholiu save bandantys pagydyti žmonės susiduria su padidinta savižudybės rizika“, ‒ sako psichiatras.

Atsistato per mėnesį

Dalis žmonių turi vidinį polinkį depresijai ‒ jų susirgimai būna sunkesni ir ilgiau gydomi. Tačiau tokių atvejų ‒ mažuma. Kur kas dažniau depresiją sukelia išoriniai veiksniai: skyrybos, artimųjų netektis, sunkumai darbe ir t. t. Tokie atvejai ‒ lengvesni ir paprasčiau gydomi.

„Jei žmogus nori pasveikti, maždaug po poros savaičių pasiekiamas didelis savijautos pagerėjimas, jis jau gali grįžti į darbą, užsiimti kasdiene veikla. Maždaug po mėnesio žmogus būna beveik atsistatęs. Tiesa, gydymas tęsiamas ir po to. Medikamentų vartojimas tęsiamas iki pusmečio, psichoterapinis gydymas ‒ nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Šią ligą galima palyginti greitai pagydyti, nebent susiduriama su sunkia ar gydymui atsparia depresija“, ‒ pasakoja psichiatras.

Neturtingiems psichoterapija beveik nepasiekiama

M. Marcinkevičiaus teigimu, Lietuvoje gerai veikia depresijos gydymo vaistais sistema, tačiau didelių sunkumų kyla norint gauti nemokamą psichoterapiją.

„Teoriškai psichoterapija yra kompensuojama paslauga. Tačiau numatytas paslaugos įkainis toks, kad praktiškai už jį niekas nesiima dirbti. Todėl tikra psichoterapija, be atskirų išimčių, dabar prieinama tik privačiose įstaigose. Tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ši paslauga sunkiai pasiekiama.

Dar vienas iššūkis – gydymui atspari depresija. Tokių atvejų nėra daug, tačiau tokios ligos našta – labai sunki tiek sergančiajam, tiek medikams, o su naujausių tam skirtų terapijų apmokėjimu irgi yra problemų“, ‒ teigia pašnekovas.

Ką daryti, jeigu įtariat depresiją?

Pasak M. Marcinkevičiaus, jeigu manote, kad sergate depresija, pirmiausia verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris vėliau gali nukreipti pas psichiatrą. Į psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai, be siuntimo, nes šalies poliklinikos turi savo psichikos sveiktos centrus arba sutartis su tokiais centrais.

Svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus. Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena. Jeigu įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis gali sirgti depresija, ar norite daugiau sužinoti apie šią ligą, kaip ji gydoma, kaip su ja galima gyventi ir kovoti – apsilankykite tinklalapyje iveikdepresija.lt. Depresijos žinomumo didinimo kampaniją remia „Janssen“.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.