Vaikščiojimas žarijomis0 (0)
Žmonės yra sunkiai apsakomos ir fantastiškos būtybės. Mes pasižymime neišsemiamu galimybių rinkiniu, tėra vienas klausimas – realizuosime jas ar ne.
Ugnis – viena iš paslaptingiausių stichijų. Ji šildo ir degina, glamonėja ir baudžia. Ugnis mus lydi per visą žmonijos istoriją.
Senovės filosofinės sistemos ugnį priskyrė prie vieno iš pirmapradžių elementų, sudarančių visą kas gyva. Daugelio tautų mitologijoje ugniai skiriama viena iš svarbiausių vietų. Kai kuriuose mituose ji pagrobiama iš dievų, ar kitų aukštesnių jėgų ir perduodama žmonėms.
Ugnį garbino ir senovės lietuviai, senovės baltai. Ugnis nuo seno žmogaus pasaulyje užėmė ypatingą vietą. Prisiminkime vakarus prie laužo ar žvakių šviesoje. Ką tada daugelis jautėte, išgyvenote?…
Tikima, jog ugnis sustiprina mūsų norus ir padeda užmegzti ryšį su kitais pasauliais. Galbūt todėl per Vėlines ir dega žvakės, kad galėtume pabūti su artimaisiais, kurie jau paliko šias vietas.
Manoma, kad ugnis apvalo, stiprina ir padeda gyventi. Ji daugelio mistinių tradicijų bei magiškųjų ritualų sudėtinis elementas. Kita vertus, daliai žmonių ugnis, tai tik cheminių reakcijų seka, kurios metu išsiskiria šiluma, energija ir šviesa kurią galime panaudoti buityje.
Vienas iš nuostabiausių ugnies panaudojimo būdų – vaikščiojimas žarijomis, kai basa koja paliečia įkaitusias anglis ir nieko nenutinka. Tiksliau atsitinka, net gi labai daug kas – tačiau pėda lieka sveika ir nepakitusi. Tai panašu į stebuklą!
Paslaptis slypi ne odos savybėse ir ne žarijose ar jų temperatūroje, ir ne kažkur kitur, o pačiame žmoguje, jo sąmonėje. Kad žmogus pereitų per žarijas, tereikia noro ir tinkamų įsitikinimų. Tai paprasta, nors iš tikrųjų ir sudėtinga.
Dažniausiai prisimename savo susidūrimo su ugnimi patirtį labai vienareikšmiškai – „neliesk nes nudegsi”. Tai dar iš vaikystės atkeliavusi nuostata, kuri iki šiol taip ir liko nepakitusi.
Ugnis degina, tačiau yra pakitusios sąmonės būsena, kurioje ji nėra pavojinga, ir tuomet buvusi nuostata perlydoma. Tai labai savotiškas ir malonus jausmas – vaikščioti per žarijas. Vėliau, kartais net keletą savaičių iš eilės, jautiesi pakylėtas – lyg ant sparnų…
Buvusi nuostata, kad ugnis žalinga, tampa lankstesnė, atsiranda suvokimas, kad kai kuriose aplinkybėse ugnis draugiška. Tai suvokiame tik per nuosavą patirtį, o ne iš knygų ar kitų žmonių pasakojimų.
Neretai, tam tikros nelanksčios ir įsisenėjusios nuostatos, ribojančios mūsų laisvę ir pasirinkimo galimybes, ilgainiui gali tapti neurozės priežastimi.
Šiuolaikiniai tyrinėjimai pažymi, kad vos ne kiekvienas žmogus yra beveik neurotikas. Pratęsiant mintį, vaikščiodami žarijomis, įgyjame labai vertingą patirtį, kaip įveikti save ir gal būt atsikratyti neurozės.
Galime save įtikinėti kiek tik norime, kad neverta bijoti, bet vis tiek tam tikrose aplinkybėse bijome ir taškas. Čia nuostatoms įveikti yra maža žinoti, kad galime vaikščioti žarijomis, būtina praktinė patirtis. Tai puiki terapija.
Įvykus persilaužimui, pasąmonėje įsitvirtinęs nuostatų rinkinys ima griūti tarytum iš kaladėlių pastatyta pilis. Psichikoje prasideda įprastinių nuostatų peržiūrėjimas, pervertinimas ir tai be abejo leidžia keisti labiausiai trukdančias gyventi.
Vaikščiojimas žarijomis senovėje buvo pirokatarsinė priemone leidžianti apsiginti nuo ligų. Jei sužinoma, jog artėja kuri nors mirtį nešanti epidemija, o jų buvo apstu, buvo kuriamas laužas, kur visi vaikščiodavo žarijomis. Jauni, seni ir net kūdikiai buvo pernešami ant rankų.
Ši procedūra aktyvuodavo vidinius resursus, sustiprindavo žmogaus apsaugines sistemas, suteikdavo papildomos energijos.
Dar ir šiandien yra genčių praktikuojančių vaikščiojimą žarijomis. Nors, dažniau, tai jau tiesiog savotiškas šou, praradęs tikrąją prasmę ir svarbą.
Žinome grūdinimosi reikšmę sveikatai, ne veltui kažkas maudosi ištisus metus šaltame vandenyje. Šaltas vanduo sukelia stresinę reakcija, bet šį stresą žmogus pasirenka sąmoningai ir jį išgyvena ir tai labai svarbu. Mus „pjauna“ ne stresai, o nesugebėjimas adaptuotis. Žarijos – taip pat stresas, tik daug stipresnis, nei šaltas vanduo.
Pasak rytų medicinos, sveikata priklauso nuo žmogaus bendros energetinės būklės. Siekiant tą būklę harmonizuoti, reflekso terapijoje aktyvuojami arba slopinami tam tikri meridianų ar kanalų taškai. Žmogaus organizmas labai sudėtingas save reguliuojantis mechanizmas. Visos vidinės energetinės sistemos turi savo atstovybes – projekcines zonas išorėje: ausyse, akyse, liežuvyje, liemens paviršiuje, delnuose, pėdose ir t.t.
Vaikščiojant žarijomis, aktyvuojamos pėdų projekcijos zonos. Organizmo funkcinės sistemos gauna didžiulį energijos kiekį. Tai ypač naudinga sveikatai. Kadangi tos sistemos veikia grįžtamojo ryšio principu, tai pastebėta, jog esant kuriai nors žmogaus funkcinei sistemai netvarkoje, iš karto ar praėjus porai, o kartais net keliolikai valandų gali atsirasti pūslelės.
Pūslelės parodo kas yra žmogaus organizme ne visai tvarkoje, sykiu tai padeda funkcinei sistemai susitvarkyti ir atsistatyti. Kai kas mano, kad vienas perėjimas žarijomis yra ženkliai efektyvesnis, nei vienas ar kelios dešimtys apsilankymų pas reflekso terapeutą, kita vertus, ne visi tam turi drąsos.
Yra įvairiausių būdu padedančių patekti į pakitusios sąmonės būsenas, kad galėtume vaikščioti žarijomis. Tai ir šokiai transo būsenoje, ir vizualizacija, ir savitaiga ar kvėpavimo technikos.
Galimi žarijomis vaikščiojimo būdai dar skirstomi į grupinį ir pavienį. Plačiau paplitęs grupinis, kai į tinkamą būseną pereina visa grupė. Grupės įtaka žmonėms labai stipri, todėl palengvina šį perėjimą. Kai žmogus nusprendžia savarankiškai pereiti žarijomis, tai yra daug sunkiau, bet sykiu ir naudingiau.
Ugnis žmogui draugas, jei jis nekovoja su ja, o sąveikauja. Ši sąveika naudinga abiem pusėm. Tampi milžinišku arba net pačia ugnimi.
Norėdami išmėginti vaikščiojimą žarijomis būtinai pasitarkite su specialistu ar prityrusiu instruktoriumi.
Patirtimi dalijosi:
Psichologas Saulius Račkauskas
psichologykonsultacion@remo.lt
Bedford – Didžioji Britanija