Vaikų dienos ritmas ir mityba: kaip išvengti klaidų

Įpusėjus rugsėjui, į vėžias stoja ir vaikų dienos ritmas – jie įpranta laiku keltis, žino, kada pietauti ir kaip paskirstyti laiką tarp laisvalaikio ir mokyklinių įsipareigojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai dažnai lepinami saldumynais, o daug vaikų Lietuvoje – nepusryčiauja. Tėvams neretai kyla klausimų, kaip užtikrinti ne tik pilnavertį vaikų darbo ir poilsio režimą, bet ir mitybą mokykloje.

Nepusryčiauja kas antras vaikas

Naujausi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeinant į mokyklą niekada nepavalgo pusryčių. Kasdien pusryčiauja šiek tiek mažiau nei 60 proc. moksleivių.

Tai iš ties opi problema, nes iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai – todėl joms reikia itin daug energijos. Nepapusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti.

„Tai, kad vaikams būtina papusryčiauti, aišku, žino visi tėvai. Tačiau be to, kad vaikus rytais pavalgyti įtikinti gali būti sunku, ne mažiau svarbu ir tai, ką valgome. Vaikų pamėgti blyneliai ar makaronai – greita, bet ne pati geriausia išeitis. Taip pat ne daug naudos duoda ir tokie pieno produktai, kaip saldūs sūreliai, jogurtai“, – aiškina mitybos specialistė Eglė Vasiliauskaitė

Pasak jos, per pusryčius vaikams būtina gauti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Todėl ji siūlo blynelius gardinti riešutais, kuriuose gausu vitaminų bei naudingųjų riebalų, būtinai pasiūlyti vaikui vaisių ir daržovių.

Saldumynai – ne maistas ir ne užkandis

To paties tyrimo metu išryškėjo ir kitos Lietuvos vaikų mitybos problemos: vartojama per mažai daržovių, nesilaikoma mitybos režimo, pasirenkami netinkami užkandžiai – saldainiai, šokoladas, bandelės, bulvių traškučiai, kt. Taip pat vartojama daug greitai pagaminto maisto, gazuotų gėrimų, kuriuose gausu cukraus ir sintetinių dažiklių.

Būtent užkandžiai bei saldumynai vietoj priešpiečių ar net pagrindinio dienos maisto – pietų, pasak dietologės, yra itin didelė problema.

„Laikantis sveikos mitybos principų, labai svarbu skirti dėmesį ne tik trims pagrindiniams dienos valgymams, bet ir priešpiečiams bei pavakariams. Tokiu būdu išlaikomas darbui reikalingas energijos lygis, nepersivalgoma, nepiktnaudžiaujama saldumynais“, – aiškina E.Vasiliauskaitė.

Tyrimai taip pat rodo, kad saldumynai dėl didelio kaloringumo ir labai mažo vitaminų kiekio dažnai yra nereikalingo kalorijų pertekliaus šaltinis. Remiantis atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė mokinių saldumynus vartoja 2-6 dienas per savaitę, beveik penktadalis moksleivių prisipažino saldainius ir šokoladą valgantys kasdien ar kelis kartus į  dieną.

„Alternatyvų saldumynams ar bulvių traškučiams tikrai yra. Priešpiečių dėžutėje turėtų atsirasti vietos vaisiams, daržovėms, riešutų ir džiovintų vaisių mišiniams. Pastaroji alternatyva ne tik sveika, bet ir skalsi – užtenka vos saujelės „Studentų maisto“ ar „Karališko mišinio“, kad vaikas gautų energijos bei reikalingų maistinių medžiagų“, – teigia mitybos specialistė.

Veikia ne tik kūną, bet ir psichiką

Specialistai taip pat pastebi, kad daugiausia išlošia tie tėvai, kurie į vaikų mitybą žvelgia ne per atskirų naudingų ar žalingų produktų prizmę, bet pirmiausia suvokia, kad tai – sveikų įpročių visumos ugdymas, kuris turės įtakos tolimesnei vaiko raidai.

„Esmė glūdi ne konkrečiuose produktuose ar medžiagose, kurių vaikams geriau negauti, ar gauti tik labai mažą kiekį. Tikrai nieko neatsitiks, jei vaikas suvalgys saldainį ar per draugo gimtadienį išgers stiklinę gazuoto gėrimo. Vaikams girdint apskritai kažkokių konkrečių produktų geriau ir ne demonizuoti – tai tik sužadins jo smalsumą, gal net paskatins dažniau tuos produktus vartoti. Svarbiausia kreipti dėmesį į tai, kas sveika, ugdyti pozityvius sveikos gyvensenos įpročius bei visada pasiūlyti alternatyvą“, – įsitikinusi mitybos specialistė.

Pasak jos, verta prisiminti, o ir moksliškai įrodyta, jog pilnavertė ir sveika mityba ne tik gerina mokinių psichinę ir socialinę savijautą, bet ir didėja jų pasitikėjimas savo sugebėjimais bei kūno išvaizda.