Įvykus krizei organizacijoje – nemokama mobiliosios psichologų komandos pagalba

Sewcream / Premium license

Nutikus sukrečiančiam įvykiui – savižudybei, nelaimingam įvykiui, smurto atvejams – nukenčia ne tik šeima ir patys artimiausi žmonės: psichologų pagalbos prireikia ir įmonei ar įstaigai, kurios darbuotojas ar narys susidūrė su tokiu atveju. Lietuvoje šioms situacijoms yra institucinė pagalba. Tai – mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda, kuri gali atvykti į mokyklą, savivaldybės ar valstybės įstaigą arba įmonę ir nemokamai padėti visiems įvykio paliestiems ar jį mačiusiems žmonėms. Komandos psichologų teigimu, neįveikta krizė gali labai neigiamai paveikti visą bendruomenę – o ją įveikę žmonės tampa atsparesni ir ilgainiui sugrąžinamas sveikas mikroklimatas.

Svarbu nedelsti

Pasak Mobiliosios krizių įveikimo komandos vadovės Kristinos Popovaitės, iki šiol didesnę dalį iškvietimų ši komanda telefonu 1815 gaudavo iš institucijų ir įstaigų: jos sudaro beveik 60 proc. besikreipusiųjų. Tačiau daugėja ir pagalbos besikreipiančių įmonių, ypač Vilniaus mieste. „Svarbu, kad įmonių, organizacijų vadovai ir atstovai žinotų, jog esame ir kad jie gali kreiptis ir sulaukti pagalbos iš karto”, – pabrėžė K. Popovaite.

Kristina Popovaitė, MPKĮK projekto vadovė.

Mobiliosios krizių komandos nariai sako, kad svarbu atpažinti, kada įvykį galima laikyti kriziniu, ir iškart imtis veiksmų: skambinti į skambučių centrą ir gauti pirminę konsultaciją telefonu bei susitarti, jei reikia, dėl „gyvų” konsultacijų.

„Bendrai krize organizacijoje vadiname netikėtą sukrečiantį įvykį, kuris išmuša iš įprasto gyvenimo ar darbo ritmo. Įprastų būdų emociškai susitvarkyti su situacija, kai kilo grėsmė sveikatai ar gyvybei arba susidurta su staigia mirtimi, čia neužtenka”, – sako Mobiliosios krizių įveikimo komandos vadovė Kristina Popovaitė.

Asta Groblytė, komandos psichologė, psichoterapeutė

„Kartais klaidingai manoma, jog tiesiogiai nenukentėjęs asmuo nėra paliestas emociškai, tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, asmuo gali nebūti smurto auka, o tapti smurto liudininku – krizinis įvykis pažeidžia jo saugumo, situacijos ar net savo gyvenimo kontrolės jausmą. Gali būti neramu, baisu, pikta, gėda, gali kilti dažnai nepagrįstas kaltės jausmas. Dažnos ir fizinės reakcijos – miego, apetito pokyčiai, bendras nuovargis ar atvirkščiai, nuolatinis poreikis kažkuo užsiimti, padidintas aktyvumas. Dažnai kolektyve pasklinda gandai apie įvykį ir jo galimas priežastis, sutrikdantys darbo ritmą. Gali kristi motyvacija ir produktyvumas, vystytis perdegimas, atsirasti rizikingas elgesys. Kai kurios iš šių pasekmių gali tapti lėtinės, veikti organizacijos veiklą ne vienus metus”, – teigia komandos psichologė, psichoterapeutė Asta Groblytė.

Dirba su grupėmis ir pavieniais darbuotojais

Psichologų komandai nuvykus į vietą, jie pirmiausia bendrauja su organizacijos ar padalinio vadovais, personalo specialistais. Psichologai padeda su krizės valdymo planu, kartu nustato svarbiausius krizės paveiktų žmonių poreikius. Po to vyksta grupiniai arba individualūs susitikimai su darbuotojais, o po jų organizacijos vadovai gauna rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Po poros savaičių psichologai darsyk susisiekia su įmonės atstovais trumpam pokalbiui – pasidomi, kokia tuo metu situacija, ar kilo klausimų.

Mobilioji krizių įveikimo komanda kiekvienai situacijai gali būti skirtingo dydžio priklausomai nuo paveiktų žmonių skaičiaus ir poreikio, bet atvyksta ne mažiau kaip 2 specialistai.

Vadovai vis dar mokosi priimti psichologinę pagalbą

Mobiliosios komandos psichologė, psichoterapeutė Simona Glodenienė pastebi, kad krizines situacijas vadovai sprendžia labai įvairiai – vieni reaguoja efektyviai, kiti dar nežino būdų, kaip tai padaryti.

Simona Glodenienė, mobiliosios komandos psichologė, psichoterapeutė

„Kai kur dar manoma, kad organizacija yra tarsi uždaras organizmas, turintis savo bėdas išsispręsti pats arba tiesiog palikti savieigai. Ypač jeigu joje vyrauja nekalbėjimo kultūra. Susiduriame ir su stigmomis, pavyzdžiui, apie jausmus drūti vyrai nekalba, arba įsitikinimu, jog geriau stiprius išgyvenimus keliančių klausimų neliesti, nes esą tai gali sukelti dar stipresnes reakcijas, trukdyti darbui. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent atviras kalbėjimas apie sudėtingas situacijas, tinkamas ir savalaikis informavimas apie įvykį organizacijoje ir specialistų pagalbos organizavimas kaip tik užkerta kelią užsitęsusioms sunkioms reakcijoms ir padeda greičiau atstatyti organizacijos darbo ritmą”, – kalba S. Glodenienė.

Ji pastebi, kad tobulėjant verslo kultūrai pamažu keičiasi ir požiūris į darbuotojus bei jų emocinę gerovę. „Yra įmonių, kurios savo iniciatyva jau nuo 2010 metų yra sudarę krizinės pagalbos sutartis su psichologais, mato poreikį ir naudojasi šia paslauga. Anksčiau tai daugiausia būdavo užsienio kapitalo įmonės, kurios drauge su kapitalu „paveldėdavo” ir vakarietišką darbo kultūrą. Dabar mūsų pagalbos jau kreipiasi įvairios įmonės, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos, ir tai labai priklauso nuo vadovų žinių apie psichologinę pagalbą”, – sako S. Glodenienė.

Kaip pastebi psichologė, viena iš reikšmingų klaidų įvykus krizei organizacijoje yra neįvertinti, kad toks įvykis yra krizinis, tai yra gali stipriai sukrėsti žmones, kelti riziką kolektyvo emocinei būsenai ir atskirų žmonių psichikos sveikatai. Kita skaudi klaida yra delsimas pateikti informaciją apie įvykį arba netinkamas kolektyvo informavimas, kas kelia gandų riziką ir gali didinti nesaugumą, nerimą ir nepasitikėjimą įmonės administracija, o tada valdyti krizę darosi dar sunkiau. Mobiliosios krizių komandos psichologai nesidalina informacija apie krizinius atvejus, kadangi konsultuoja konfidencialiai, tačiau galima įsivaizduoti, kaip visą mokyklos bendruomenę paveikia paauglio savižudybė arba kiek klausimų, nerimo ar abejonių gali sukelti darbuotojo mirtis statybų įmonėje arba trauma sunkiosios pramonės bendrovėje.

Kviečia organizacijas turėti planą

Mobiliosios krizių įveikimo komandos vadovės teigimu, sukrečiantys įvykiai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, todėl organizacijos turėtų joms ruoštis pasirengdamos krizių valdymo planus.

„Planas yra puiki priemonė, kai esame išmušti iš vėžių. Tuomet būna labai sunku ieškoti naujų sprendimų ir verta turėti sprendimo būdus, surašytus juodu ant balto krizių valdymo plane, į kurį įtraukta ir skubi psichologinė pagalba. Pastebime, kad organizacijos, į kurias po krizinio įvykio atvykstame ne pirmą kartą, ramiau ir efektyviau tvarkosi, nes jau turi supratimą, kokie svarbiausi krizės valdymo veiksmai, ką ir kada svarbu padaryti”, – kalba K. Popovaitė.

Kviečia būti pastabiais

Psichologė, psichoterapeutė A. Groblytė pastebi, kad organizacijos turėtų tinkamai įvertinti ir darbuotojus ištinkančias asmenines krizes, nes jos gali paveikti ir kolegas. „Tarkime, vienu atveju, kai nusižudo darbuotojo artimasis, bendradarbiai gali būti įsitraukę ir stipriai reaguoti į kolegos išgyvenimus, kitu atveju, ypač jei kolegos nėra artimai bendraujantys, šis įvykis tiek stipriai jų nepalies. Tačiau organizacijos ar padalinio, kuriame nutiko toks sukrečiantis įvykis, vadovams visuomet svarbu reaguoti nenuvertinant įvykio reikšmės ir poveikio”, – akcentuoja A. Groblytė. Ji pataria tuomet paskambinti į mobiliųjų krizės komandų skambučių centrą (tel. 1815) ir pasitarti su budinčiu specialistu, ar ir kaip reaguoti.

Rėmėsi užsienio praktika

Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos projektas, finansuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos, startavo 2020 m. pabaigoje – pradžioje buvo skirtas išbandyti Vilniaus ir Kauno regionuose. Panašias mobiliosios krizių įveikimo komandos paslaugas Krizių įveikimo centras, kurio terapeutai dirba mobiliojoje komandoje, teikė nuo 2008 metų.

„Daugiausia tokios pagalbos teikimo sistema yra išplėtota įvairių šalių švietimo sistemose, gelbėjimo tarnybose, policijoje, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos sistemose. Taip pat nemažai metodinės medžiagos ir patirties semiamės iš šalių ir miestų, kurios turi teroro aktų ar stichinių nelaimių patirties, reiškia, yra labai praktiškai susidūrę su sukrečiančių įvykių ir nelaimių poveikiu didelėms žmonių grupėms”, – sako A. Groblytė.

Mobilioji krizių įveikimo komanda vyko ir tebevyksta ir pas ukrainiečių pabėgėlių grupes, kuriose kyla problemų ar klausimų, susijusių su karo veiksmų poveikiu žmonėms.