fbpx

Klimato aktyvizmas kaip kelias iš ekologinio nerimo į viltį
0 (0)

Lovelyday12 / Premium license

Didėjanti klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir aplinkosaugos žlugimas yra nuolat auganti nerimo priežastis, kuri paveikia ne tik asmeninį, bet kolektyvinį gyvenimą dėl fizinių, ekonominių ir psichologinių traumų[25]. Kaip grėsmė, kuri kelia egzistencinius klausimus, šis fenomenas dažnai sukelia tokias emocijas, kaip ekologinis nerimas, tam tikrą nerimo formą, orientuotą į suvokimą ir pastovų nerimą dėl aplinkos pokyčių ir degradacijos[6]. Iš esmės, aplinkos ir žmogaus krizės yra susijusios: lygiai taip kaip ir klimato kaitos progresija ar bet kokia kita aplinkos žala – taip auga ir ekologinio nerimo simptomai, tokie kaip panikos atakos, nemiga ir obsesinis mąstymas, ir tai gali nulemti tolimesnį poveikį mūsų gerovei[14,24,31,37].

Ekologinis nerimas ir motyvacija ką nors daryti

Nors ekologinis nerimas dažnai rodo gilų susirūpinimą, o ne paviršutinišką abejingumą, jis gali būti paralyžiuojantis ir žmonės gali nesąmoningai tapti pasyvūs, kad galėtų susidoroti su viską užgožiančių pavojaus ir bejėgiškumo jausmu[1]. Kaip bebūtų, tokie stiprūs jausmai taip pat gali paskatinti dalyvauti socialiniuose judėjimuose, kurie sprendžia šias problemos, ir gali suteikti dalyviams jėgų imtis veiksmų[29]. Pastaraisiais metais dėl šios dinamikos labai išaugo klimato judėjimų „Fridays For Future“, „Sunrise Movement“ ir „Extinction Rebellion (XR)“ narių skaičius[21,38].

Būtent „XR“ sulaukė didelio matomumo ir dėmesio surengdami nesmurtines, pilietinio nepaklusnumo demonstracijas didžiuosiuose pasaulio miestuose[17]. Judėjimo tikslas yra sustabdyti įprasto verslo veikimą ir panaudoti tai kaip svertą, reikalaujant vyriausybės veiksmų, paskelbiant ekstremalią klimato situaciją. Norimas rezultatas yra susitelkti ir priversti politikus bei didžiąsias korporacijas imtis sisteminių pokyčių, kurie skatintų tvaresnį socialinį ir ekonominį gyvenimą. Toks apskaičiuotas tikslas reikalauja aukšto lygio organizavimo ir dalyvių bendradarbiavimo, ypač dėl to, kad „XR“ yra decentralizuotas judėjimas, turintis grupių visame pasaulyje. Neturėdami centrinio taško, iš kurio būtų galima gauti koordinuojančią informaciją, trūkstamas bendradarbiavimo lygis padeda suvienyti aktyvistus, taip suderinant jų įsitikinimus, susirūpinimus ir reikalavimus, įteigiant atnaujintos kolektyvinės vilties jausmą dėl aplinkos ateityje.[26]. Ši viltis yra emocija, kuri išryškina neužtikrintumą dėl ateities ir pabrėžia, kad dar nėra per vėlu imtis veiksmų, siekiant pakeisti dabartinę trajektoriją.[18][34].

Iš esmės, viltis gali būti jėgos forma, atsiradusi motyvacijoje suplanuoti demonstracijas, kurios vėliau gali paskatinti esminius socialinius ir politinius pokyčius, siekiant sušvelninti klimato kaitą.[36]. Planavimo formos viltis yra randama pripažįstant, kad planas dėl klimato kaitos švelninimo yra pasiekiamas[33].

Naujausi tyrimai apie ekologinį nerimą, aktyvizmą ir viltį

Amsterdamo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas 2020 metais ištyrė potencialią aktyvizmo galią, nerimą paversti viltimi. Jie apklausė 225 suaugusius „XR“ aktyvistus iš Europos ir Šiaurės Amerikos per elektroninio pašto ir socialinių tinklų ryšius ir nustatė, kad didesnis ekologinis nerimas prognozuoja didesnę viltį, dėl gilesnio įsitraukimo į aktyvizmą ir labiau patiriamo emocinio sinchrono (t. y. patirtis pasidalinant jaučiamomis ir išreikštomis emocijomis grupėje[29]).

Skirtingos aktyvizmo formos – visos veda į viltį

Judėjimai, tokie kaip „XR“, skatina įvairias aktyvizmo formas, kurios pasitarnauja skirtingiems žmonėms, nes suteikia alternatyvių įsitraukimo būdų. Pavyzdžiui, asmenys, kurie turi mažiau veikimo laisvės su teisingumo sistemomis, gali užsiimti mažai rizikinga veikla (pvz. lobistine veikla, tvaraus gyvenimo būdo pokyčiais ir net viešomis meno instaliacijomis[12]), o tuo tarpu kiti gali prisiimti didesnę riziką dėl pilietinio nepaklusnumo (pvz. tyčinis suėmimas). Apskritai, tyrimas parodė, kad didesnis ekologinis nerimas prognozuoja ir mažos, ir didelės rizikos aktyvizmą, kas atsispindi ir ankstesniuose tyrimuose[36]. „XR“ ypač suburia žmones, kurie yra
giliai susirūpinę aplinkos sveikata ir yra stipriai motyvuoti imtis veiksmų bei rizikuoti, kad pakeistų visuomenės ir politikų nuomones[38]. Buvo įrodyta, kad iš esmės mažos rizikos aktyvizmas prognozuoja viltį tiek kaip jėgai, tiek planavimui, pabrėžiant, kaip kolektyvinių veiksmų patirtis gali sustiprinti skirtingus dalyvius, padedant jiems pripažinti savo nerimą ir dalytis krizės našta, su kuria jie susiduria kaip judėjimas.[16]. Kaip tokia viltis gali būti sukurta per ryšį ir fizinį dalyvavimą aktyvizme, generuojant diskusijas, peticijas ir politikos pokyčius, kurie turi didelę įtaką politiniam diskursui.[22,27].

Susijungimas per aktyvizmą

Žmonės yra fundamentaliai, kultūriškai ir socialiai sujungti[32], šie stereotipai ir požiūriai, kurių žmonės laikosi vieni kitų atžvilgiu, daro didelę įtaką jų individualiems įsitikinimams ir elgesiui[30]. To pasekoje, kelias, kuriuo aplinkosaugos judėjimai augina asmeninį ryšį ir emocinį sinchroną per kolektyvinį dalyvavimą bei bendruomenės kūrimą per decentralizuotą aktyvizmą, iš esmės gali paaiškinti jų pastarųjų metų sėkmę. Atrodo, kad ši dinamika pademonstruoja, kodėl aktyvizmas ugdo tokį pozityvumą ir motyvaciją, sustiprinant grupes[23,38] ir palengvina aplinkosaugos veiksmų demokratizaciją. Matant kitus išreiškiant panašias emocijas kolektyvinėje aplinkoje, didėja judėjimo gebėjimas planuoti demonstracijas, kurios galiausiai lemia teigiamus pokyčius[20,22,26] ir vilties plėtojimą. Galima pažymėti, kad tai, ką dalyviai patiria per šį judėjimą, emociniu ir socialiniu lygmeniu, prisideda prie jų individualių ir kolektyvinių normų, vertybių ir mąstymo būdo pasikeitimo. Tai gali numatyti visuomenės lūžio taškus klimato kaitos aktyvizme, kurie paskatins tvaresnį gyvenimo būdą, ekonomikos ir visuomenės vystymąsi[24], atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu pastebimas „XR“ augimas bei, kad žiniasklaidos dėmesys pritraukė labiau motyvuotus aktyvistus.[5,28].

Ateičiai

Tokie judėjimai, kaip „XR“, prieštarauja bejėgiškumo ir nerimo jausmui, kurį gali jausti asmenys, taip skatinant gilius emocinius ir socialinius ryšius tarp dalyvių[11]. Ypač dabartiniame aplinkos ir žmogaus krizių kontekste, kai atrodo, kad mokslas, visuomenė ir politika atsidūrė aklavietėje dėl savo negebėjimo imtis veiksmų klimato kaitoje, darosi vis aiškiau, kad reikia skubiai keisti esmines normas, vertybes ir mąstymo būdą. Naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad tokie žmogaus ryšio mechanizmai, susiję su klimato aktyvizmu, gali ne tik padėti sušvelninti baimę, bet ir padėti paversti bejėgiškumo jausmą į kolektyvine galią ir viltį, kurių reikia norint panaikinti socialinių ir institucinių pokyčių baimę, siekiant tvarių klimato kaitos pokyčių ir klimato švelninimo sprendimų[29].

Daugiau informacijos apie XR galite rasti čia: https://rebellion.global/

Norėdami sužinoti papildomai tyrimo tema, susisiekite su Adele Beinaravičiūte (a.d.beina@gmail.com).

Informacijos šaltiniai
[1] G. Albrecht, Chronic Environmental Change: Emerging ‘Psychoterratic’ Syndromes, Clim. Chang. Hum. Well-Being.
(2011) 43–56.
[2] L.D. Bevan, T. Colley, M. Workman, Climate change strategic narratives in the United Kingdom: Emergency,
Extinction, Effectiveness, Energy Res. Soc. Sci. 69 (2020) 101580.
[3] A. Brügger, S. Dessai, P. Devine-Wright, T.A. Morton, N.F. Pidgeon, Psychological responses to the proximity of
climate change, Nat. Clim. Chang. 5 (2015) 1031–1037.
[4] J.E. Cameron, A Three-Factor Model of Social Identity, Self Identity. 3 (2004) 239–262.
[5] D.A. Chapman, B. Lickel, E.M. Markowitz, Reassessing emotion in climate change communication, Nat. Clim. Chang.
7 (2017) 850–852.
[6] S. Clayton, Mental health risk and resilience among climate scientists, Nat. Clim. Chang. 8 (2018) 260–261.
[7] A.F. Corning, D.J. Myers, Individual Orientation Towards Engagement in Social Action, Int. Soc. Polit. Psychol. 23
(2002) 703–729.
[8] T. Davis, E.P. Hennes, L. Raymond, Cultural evolution of normative motivations for sustainable behaviour, Nat.
Sustain. 1 (2018) 218–224.
[9] T. Dietz, C.T. Whitley, Environmentalism, norms, and identity, Proc. Natl. Acad. Sci. U. S. A. 115 (2018) 12334–
12336.
[10] M.H. Goldberg, S. van der Linden, E. Maibach, A. Leiserowitz, Discussing global warming leads to greater acceptance
of climate science, Proc. Natl. Acad. Sci. U. S. A. 116 (2019) 14804–14805.
[11] J. Goodwin, S. Pfaff, Emotion Work in High-Risk Social Movements: Managing Fear in the U.S. and East German Civil
Rights Movements, in: J. Goodwin, J. Jasper, F. Polletta (Eds.), Passionate Polit. Emot. Soc. Movements, The
University of Chicago Press, London, 2001: pp. 282–303.
[12] S. Harrebye, Global Civil Society and International Summits: New Labels for Different Types of Activism at the COP15,
J. Civ. Soc. 7 (2011) 407–426.
[13] A. Hayes, Model Templates for PROCESS for SPSS and SAS, Guilford Publications, Inc., New York, NY, 2013.
[14] H.E. Ingle, M. Mikulewicz, Mental health and climate change: tackling invisible injustice, Lancet Planet. Heal. 4 (2020)
e128–e130.
[15] J. Jasper, Weapons of Bewilderment, Nature. 371 (1985) 293.
[16] Y. Joo, Same despair but different hope: Youth activism in East Asia and contentious politics, Dev. Soc. (2018).
[17] S. Knights, Introduction: The Story So Far, in: C. Farrell, A. Green, S. Knights, W. Skeaping (Eds.), This Is Not a Drill
An Extinction Rebellion Handb., Penguin Random House UK, 2019.
[18] H. Landmann, A. Rohmann, Being moved by protest: Collective efficacy beliefs and injustice appraisals enhance
collective action intentions for forest protection via positive and negative emotions, J. Environ. Psychol. 71 (2020)
101491.
[19] A.G. Livingstone, R. Spears, A.S.R. Manstead, M. Bruder, L. Shepherd, We Feel, Therefore We Are: Emotion as a
Basis for Self-Categorization and Social Action, Emotion. 11 (2011) 754–767.
[20] J.R. Marlon, B. Bloodhart, M.T. Ballew, J. Rolfe-Redding, C. Roser-Renouf, A. Leiserowitz, E. Maibach, How Hope
and Doubt Affect Climate Change Mobilization, Front. Commun. 4 (2019) 1–15.
[21] E. Marris, Why young climate activists have captured the world’s attention, Nature. 573 (2019) 471–472.
[22] K. Nairn, Learning from Young People Engaged in Climate Activism: The Potential of Collectivizing Despair and Hope,
Young. 27 (2019) 435–450.
[23] J. Van Ness, E. Summers-Effler, Emotions in Social Movements, Wiley Blackwell Companion to Soc. Movements.
(2018) 411–428.
[24] D. Niles, N. Tachimoto, Science and the experience of nature, Nat. Sustain. 1 (2018) 540–543.
[25] N. Obradovich, R. Migliorini, M.P. Paulus, I. Rahwan, Empirical evidence of mental health risks posed by climate
change, Proc. Natl. Acad. Sci. U. S. A. (2018).
[26] M. Ojala, Hope and climate change: The importance of hope for environmental engagement among young people,
Environ. Educ. Res. 18 (2012) 625–642.
[27] M. Ojala, Facing anxiety in climate change education : From therapeutic practice to hopeful transgressive learning,
Can. J. Environ. Educ. (2016) 41–56.
[28] I.M. Otto, J.F. Donges, R. Cremades, A. Bhowmik, R.J. Hewitt, W. Lucht, J. Rockström, F. Allerberger, M. McCaffrey,
S.S.P. Doe, A. Lenferna, N. Morán, D.P. van Vuuren, H.J. Schellnhuber, Social tipping dynamics for stabilizing Earth’s
climate by 2050, Proc. Natl. Acad. Sci. U. S. A. 117 (2020) 2354–2365.
[29] D. Páez, B. Rimé, N. Basabe, A. Wlodarczyk, L. Zumeta, Psychosocial effects of perceived emotional synchrony in
collective gatherings, J. Pers. Soc. Psychol. 108 (2015) 711–729.
[30] A.R. Pearson, J.P. Schuldt, R. Romero-Canyas, M.T. Ballew, D. Larson-Konar, Diverse segments of the US public
underestimate the environmental concerns of minority and low-income Americans, Proc. Natl. Acad. Sci. U. S. A. 115
(2018) 12429–12434.
[31] P. Pihkala, ECO-ANXIETY, TRAGEDY, AND HOPE: PSYCHOLOGICAL AND SPIRITUAL DIMENSIONS OF
CLIMATE CHANGE, Jt. Publ. Board Zygon. 53 (2018) 545–569.
[32] C. Schill, J.M. Anderies, T. Lindahl, C. Folke, S. Polasky, J.C. Cárdenas, A.S. Crépin, M.A. Janssen, J. Norberg, M.
Schlüter, A more dynamic understanding of human behaviour for the Anthropocene, Nat. Sustain. 2 (2019) 1075–
1082.
[33] C.R. Snyder, Hope Theory: Rainbows in the Mind, Lawrence Erlbaum Associates, Inc, 2002.
[34] R. Solnit, ‘Hope is a_n embrace of the unknown’’ Rebecca Solnit on living in dark times,’ Guard. (2016).
4
[35] Spitzer RL, Kroenke K, Williams JW, Löwe B, A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: The GAD-7,
Arch. Intern. Med. 166 (2006) 1092–1097.
[36] J. Van Stekelenburg, B. Klandermans, Social psychology of movement participation, in: D.A. Snow, D. della Porta, B.
Klandermans, D. McAdam (Eds.), Wiley-Blackwell Encycl. OfSocial Polit. Movements, Blackwell Publishing Ltd, 2013.
[37] K. Usher, J. Durkin, N. Bhullar, Eco-anxiety: How thinking about climate change-related environmental decline is
affecting our mental health, Int. J. Ment. Health Nurs. (2019).
[38] F. Yamin, Why I broke the law for climate change, Nature. 573 (2019

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.