Kad atsverčiau kraičio trūkumą dirbu po 15-16 valandų per dieną0 (0)
Klausimas: Laba diena, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu. Neseniai pradėjau gyventi su draugu, po metų žadame įforminti mūsų partnerystę. Bet klausimas yra susijęs ne su mūsų santykiais. Problema esu AŠ. Negebu planuoti laiko – prisiimu labai daug darbo, projektų, darbui skiriu jau nebe 8, o 15-16 darbo valandų per dieną. Manau, jog gali būti svarbu paminėti, jog jis yra iš pasiturinčios šeimos, o aš – ne, todėl jaučiu, jog turiu daug uždirbti, kad „atsverčiau“ tą vadinamojo „kraičio“ trūkumą – mano tėvai negalės vestuvėms padovanoti įspūdingų sumų, potencialus palikimas yra labai menkas, finansinės paramos sunkiomis dienomis irgi iš jų nebūtų. Taigi, pastebėjau, jog dėl laiko stokos pasidarau irzli, norisi draugui „įkasti“, jo ilgi apkabinimai ir bučiniai pradėjo erzinti, nes laukia krūvos darbų. Aš jį labai myliu ir bijau, jog arba jis nebenorės manęs tokios, arba jis bus vien mano susierzinimo tariamoji priežastis ar objektas. Darbų atsisakyti negaliu, o draugo juo labiau – net nenoriu galvoti apie pastarąją galimybę. Tai plėšo iš vidaus, nes suprantu, jog atsisakiusi vieno, galiu netekti ir kito.”
Būsiu labai dėkinga už jūsų mintis.
Ona (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveiki, perskaičius laišką, norisi atkreipti Jūsų dėmesį į du aspektus – nuovargį dėl ilgų darbo valandų ir didelės atsakomybės sau užsikrovimą dėl vienodo piniginio indėlio į vestuves bei bendrą ateitį.
Rašote, kad prisiimate daug darbų, daug dirbate ir pasidarėte irzli. Neparašėte, kaip ilsitės, bet Jums būtina pasirūpinti savimi. Toliau taip dirbant, nesirūpinant savo emocine bei fizine sveikata galite pradėti jausti fizinius pervargimo simptomus – bendrą silpnumą, galvos skausmus, energijos trūkumą, miego sutrikimus ir pan. To išvengti gali padėti:
● Sumažintas darbo valandų skaičius ir racionalus darbo ir poilsio režimas.
● Sumažintos darbų apimtys. Sumažinę darbus, sumažinsite įtampą, kuri taip pat vargina.
● Judėjimas ir aktyvus poilsis.
● Po ilgos darbo dienos – karštas dušas.
● Patinkantys atsipalaidavimo metodai (masažas, meditacija, relaksacija, jog ir pan.).
● Maloni veikla. Jausitės geriau, jei kiekvieną dieną nuveiksite ką nors malonaus.
Perskaičius laišką įstrigo Jūsų įsitikinimas „atsisakiusi vieno, galiu netekti ir kito“. Ar tikrai Jūsų mažesnis piniginis indėlis į vestuves ir Jūsų bendrą gyvenimą gali įtakoti skyrybas? Tuomet reikštų, kad pinigai svarbiau santykiuose ir santuokoje nei meilė ir supratimas.
Mūsų patirtis suformuoja įvairius įsitikinimus, pagal kuriuos mes pritaikome savo elgesį. Deja, ne visi mūsų įsitikinimai būna mums palankūs ir gali sukelti didelę įtampą. Manau, Jums vertėtų pasikalbėti su savo partneriu apie tai, kaip Jūs jaučiatės dėl savo ir savo tėvų būsimo piniginio indėlio į vestuves.
Toks pokalbis Jums būtų nadingas dėl kelių priežasčių:
● Jūs pasijusite geriau atskleidus savo jausmus, nes taip išsilaisvinsite iš įtampos, kurią sau sukuriate.
● Jūs sužinosite partnerio nuomonę. Tai leis pasijusti ramiau.
● Gausite dar vieną Jums svarbią nuomonę, kaip galima spręsti susidariusią problemą Galbūt aptarsite reikalingas sumas arba apsispręsite dėl mažesnių būsimų išlaidų. Tai leis Jums planuoti savo darbo apimtis.
● Partneris sužinos, kad Jūs esate ne juo nepatenkinta, o esate pavargusi. Tai mažins tikimybę išsiskirti su draugu ir didins Jūsų tarpusavio atvirumą.
● Galbūt po pokalbio su draugu Jums bus lengviau sumažinti darbo apimtis.
● Jūs pradedate bendrą gyvenimą su savo partneriu, todėl labai svarbu mokintis kalbėtis su juo ir apie nelabai malonius dalykus.
Tikiuosi, apsispręsite pasikalbėti.
Sėkmės!
Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt
Jeigu būsimui vyrui būt reikėję tarnaitės, tai paprasčiau nusipirkti skelbimų laikraštį ir nusisamdyti. Deja. Princas sutiko sau lygią Išrinktąją. O kad jau išsirinko sau į žmonas, tai ir elgtis derėtų kaip Princesei, o ne kaip barbei šimtadarbei. Galų gale, gal princui visai nerūpi pinigai, tuo tarpu išrinktoji visą gyvenimą mokėsi, jog pinigai ateina tik sunkiu darbu ir sūriu prakaitu; niekas nieko už dyką neduoda ir nedovanoja. Maži pinigai – mažai darbo. Dideli pinigai – daug darbo. Bet pažvelkim, jeigu tai būtų tiesa, sunkiausią darbą dirbantys kasininkai, paštininkai, mokytojai ar griovių kasėjai turėtų būti turtingiausi žmonės pasaulyje.. Bet atrodo, kad taip nėra, ar ne?
Tad ar tikrai princui atidirbama? Juolab netiesiogiai iškyla motyvas – „kraitis”. Jeigu jau gyvenimas, likimas ar Dievas dovanojo sutikti žmogų, su kuriuo galima būti laimingai ir aprūpintai be didelio vargo, kodėl reikia jausti kaltę ir gėdą už tai, ką gavote taip lengvai ir paprastai, už turtus, kurie atėjo tiesiog…iš meilės mylimam žmogui?
Pagalvokite ir pasikalbėkite nuoširdžiai su sau svarbiausiais žmonėmis. Gi greičiausiai visi linki ko geriausio ir jiems ne mažiau skaudu būtų matyti kaip žmogus pats save nuvaro iki paskutinio prakaito, galiausiai prarasdamas ne tik sveikatą, darbingumą, bet ir vyrą, kol galiausiai susipykdamas su visais-draugais, giminėm, netgi tėvais.
Stop. Yra žodis. Kažko turi būti daugiau, kažko mažiau. Taikykite Pareto principą, galų gale.
O kas dėl kraičio ir indėlio – jo nepaslėpti po devyniom prakaito jūrom. Tėvai gali net įsižeisti sužinoję, kad jų-savęs-savo šaknų gėdijamasi. Paprasčiau – pasikalbėti su artimiausiu žmogumi, paklausykite psichologės. Pasikalbėti visiems bendrai ir su svarbiausiais žmonėm apie jūsų bendrą ateitį ir tiesiog paprašyti jųjų palaiminimo naujo gyvenimo pradžiai. Palaiminimo..Ir sunkus akmuo pravirktų. Nekyla abejonių, kad vyras susirado puikią žmoną – pareigingą, tvarkingą, darbščią, stropią. Įvertinkite, pagirkite save už tai ką sugebate, kokias aukštas vertybes įskiepijo, nes tai pats didžiausias indėlis už kurį negalima nejausti dėkingumo tėvams. Jug galų gale, kaip sakoma, „Svarbiausias daiktas pasaulyje nėra daiktas”. Jeigu mylima – tai ir didžiuokitės, dėkokite, suteikite džiaugsmo. Parodykite savo tikrąją meilę, o ne popierinę.