O man šiandien dz(i)en

Dr. G. R. McClain, E. Adamson „DZENiškas gyvenimas”
Išleido „Svajonių knygos”, Vilnius, 2009

Prieš porą dienų turėjau darbinį pasimatymą, vadinamajame prancūzparky. Dvyliktą valandą, saulei čirškinant mano neįmanomai juodas kelnes, žiopsojau į praeivius. Kas darbui ruošėsi ir vangiai statė plastmasines kėdes aplink stalus, kas ant suoliuko ieškojo prieglobsčio nuo vos prieš porą dienų pasirodžiusios saulės, kas fontane bandė įžiūrėti šešėlius. Žodžiu, gyvenimas virė. Lėtai, bet virė. Ir turiu pripažinti, buvo keistai ramu. Nesinorėjo nei skubėti, nei tikrintis mobiliako. Gal būtent tokį jausmą galima apibūdinti vienu žodžiu… „dzin“.
Tad norom nenorom vėl prisiminiau knygą, kurią gavau jau senokai. Prisipažinsiu vangiai ją skaičiau, nes iš principo nemyliu knygų, primenančių vadovėlius. Bet prancūzparkio nuotaika mane pastūmėjo domėtis, kas visgi slepiasi po tuo dzin. O pasirodo slepiasi labai daug.

Pirmasis knygos skyrius supažindina skaitytoją su dzenbudizmo istorija bei budizmo sąvoka. Ne kartą yra tekę girdėti apie žmogų sakant, tas tai jau budistas. Bet kažin ar kuris nors iš mūsų tikrai žino, ką tai reiškia?
Pasirodo pats žodis „Zen“ kilęs iš Japoniškojo žodžio, reiškiančio meditaciją. „Zazen“, taip pat dažnai vartojama sąvoka zenbudizme, reiškia „sėdimoji meditacija“. Po žodžiu „Nirvana“ slepiasi sąvoka nušvytimas. Pasak šios knygos autorių, nušvytimas pasiekiamas tik asmeniui besąlygiškai suvokus visumą su aplinka. Ir tai nėra išbaigta būsena, o daugiau dvasinio augimo suvokimas.

Dzenbudizmas, pasak autorių, apima tris dideles koncepcijas. Pirmąja grupę sudaro trys lobiai (three treasures):

• Buda ir suvokimas, kad kiekvienas turi Budos prigimtį
• Budos mokymai (dar vadinami dharma) ir suvokimas, kad jo mokymai atspindi tikrąją tiesą
• Budistų bendruomenė, vadinama sangha, kurią galima suprasti tiesiogiai (praktikų ar bendraminčių grupė) arba netiesiogiai (visų gyvųjų esybių bendruomenė).

Antroji grupė apima Keturias Tauriąsias Tiesas:

• Gyventi reiškia patirti dukkha – nepasitenkinimą ir kančią.
• Dukkha sukelia nuolatinis troškimas – „jeigu aš tai turėčiau, būčiau laimingas“. Tai norėjimas to, ko dėl kažkokių priežasčių nėra.
• Panaikindami troškimą, mes panaikiname kančią. (Oj kaip ilgai galvojau ties šiuo punktu. Kaip tai įmanoma? Kaip galima nieko nenorėti? Rodos, visiškai neįmanomas apmąstyti, o ką jau kalbėti apie jo įgyvendinimą. Bet knyga tuo ir nuostabi, kad ji pateikia pavyzdžių, būdų kaip visgi atsikratyti troškimų ir išmokti džiaugtis tuo, ką turi čia ir dabar bei suvokti, kad tai ką dabar turi, yra tai ko tau reikia).
• Troškimo atsisakymo būdas, arba Aštuonialypis kelias

Aštuonialypis kelias yra ketvirtosios tauriosios tiesos esmė ir susideda iš gairių, galinčių sumažinti kančias

•  Teisingos pažiūros. Jos leidžia matyti, kad gyvenimas yra nepastovus, kančia susijusi su troškimais, o troškimai – su klaidinga nuomone, kad kažko trūksta.
• Teisingas mąstymas. Tai geros mintys. Ką galvojame, tas ir esame.
• Teisingas kalbėjimas. Atsisakymas meluoti, įžeidinėti, pasiglemžti kitų dėmesį ar kurstyti žmones. Reikėtų kalbėti tada, kai reikia.
• Teisingas elgesys. Pastarasis dažniausiai išreiškiamas penkiais priesakais, t.y. atsisakymas smurtauti, atsisakymas vogti, kuris apima ir dėmesio vogimą, jausmų ir troškimų kontrolė, nuoširdi ir sąžininga kalba, galiausiai vengimas vartoti svaigiąsias medžiagas.
• Teisingas pragyvenimas. Reiškia pasirinkti darbą, kuris palaikytų pasaulyje meilę ir atjautą.
• Teisingos pastangos reiškia sąmoningą teigiamų minčių, savybių ir veiksmų lavinimą.
• Teisingas budrumas. Nuolat save stebėti, stebėti savo jausmus, aplinką, kūniškus veiksmus, išgyvenamas mintis ir idėjas. Budistai tiki, kad visi žmonės turi šeštąjį pojūtį.
• Teisingas susikaupimas reiškia proto sutelkimą į esmę.

Toliau knygoje pateikiami metodai ir būdai, pritaikomi pagal įvairias situacijas, pavyzdžiui, meilės ryšiai ir pasimatymai, darbovietė ir bendradarbiai, santykiai šeimoje ir t.t.

Pabaigai, siūlau viena ištrauką iš knygos, kuri, asmeniškai man, padėjo suprasti, kad nėra taip blogai, kaip kartais atrodo.

„Įsivaizduokite savo gyvenimą kaip laivą. Jūs – laivo kapitonas. Gal net jį pastatėte. Jūs žinote visas savo laivo smulkmenas, kaip jis veikia, kokie jo trūkumai. Pažįstate ir visus įgulos narius nei jų stipriąsias ir silpnąsias savybes.
Žinoma, kad laivas plauktų ten, kur dera, privalu jį vairuoti. Tačiau nereikia to daryti visą laiką ir tikrai nebūtina rinktis kelią tiesiai prieš sroves ir vėjus.
Kad gyventumėte kaip sumanus kapitonas, nustatykite kursą ir stokite prie laivo vairo tik tada, kai būtina, kitu metu tegul juo pasirūpina vėjas ir bangos. Jei stovėsite įsitvėrę šturvalo ir stengsitės pasukti laivą prieš kiekvieną bangą ar vėjo gūsį, tapsite apgailėtinas, o gal net susirgsite jūros liga. Išeikvosite daugybę jėgų, o laivas ir toliau plauks tuo pačiu keliu.
Tai nereiškia, kad galima leistis žemyn, švęsti su komanda ir nesidomėti kur plaukia laivas. Taip netrukmėte atsitrenkti į  ledkalnį. Stebėkite laivo kursą, o nukrypę nuo jo – pakoreguokite. Gali tektis pasukti į rytus ar pietus, arba pasukti atgal, kad išvengtumėte audros ar pasikinkytumėte geresnį vėją. Štai ką reiškia „kreipti dėmesį“.
Tik nešvaistykite jėgų kovai su bangelėmis: vandenyne jų apstu, jos be perstojo kyla ir kyla. Tegul sau plakasi. Džiaukitės ribuliavimu ir nepaliaujamu kitimu. Kelionė jūra dėl to ir įdomi“.

Ir prisipažinsiu, kad ir kaip nemylėčiau knygų, primenančių vadovėlius, bet ši knyga dar ilgai glausis mano rankinėje, kad ir kur bekeliaučiau. Nes joje siūlomas praktiškas požiūris į kasdienes gyvenimo bangeles, padeda išvengti ne vieno konflikto ar pyktos raukšlelės veide.

Juk jau pavasaris. Pradėkime džiaugtis dabar!

Parengė psichologė Elnora Jachjajeva