Kaip jautruoliui išgyventi šiame pasaulyje?0 (0)
Iliustracija: The Roaming Platypus / Unsplash
Apie tai, kas yra jautruoliai, rašiau jau anksčiau. Minėjau, kad jautruoliai žymiai greičiau pavargsta. Šiame straipsnyje – keletas patarimų, kaip atstatyti energijos balansą.
-
Nesigraužkite ir nesmerkite savęs už savo jautrumą. Galų gale tai juk ne sutrikimas! Gamta mėgsta įvairovę, o pasauliui reikia visokių žmonių. Bereikalinga savigrauža tik alina jėgas. Pripažinkite savo kitoniškumą ir priimkite jį su meile (galų gale, tai juk ne sutrikimas!). Atraskite savyje privalumus, kurių neturi kiti.
-
Suderinkite savo dienos režimą ir mitybą. Būtinai ilsėkitės ir gerai maitinkitės! Jums ypatingai reikia jėgų atstatymo.
-
Darykite minutės pertraukėles. Niekas darbe jūsų nebars, jei atsitrauksite vos vienai minutei. Užmerkite akis, pasirąžykite, įtempkite ir atpalaiduokite raumenis, pažiūrėkite pro langą, pamirksėkite. Padarykite bet ką, kas padeda greitai atsipalaiduoti ar suteikia žvalumo.
-
Susitelkite į „čia ir dabar“. Pavyzdžiui, valgydami, gerdami kavą, užkąsdami šokolado, darykite tai susikaupę, sutelkę visą dėmesį į skonį, tekstūrą. Valgymas teiks daugiau malonumo, pasijusite pailsėję.
-
Dažniau pabūkite vienumoje. Jei tenka dalyvauti žmonių grupėje (vakarėly, konferencijoje ar pan.), gali užeiti noras pabėgti nuo visų. Todėl dažniau išeikite į lauką, užsukite į tualetą ar raskite kitą dingstį pabūti ramybėje.
-
Užsiimkite mėgstama veikla. Ne tokia, kurią būtina atlikti, bet ta, kuria užsiimant „sustoja laikas“.
-
Ypatingai būkite atsargūs su alkoholiu, kava, tabaku ir panašiomis priemonėmis. Ne tik dėl to, kad tai nesveika, bet ir todėl, kad jautri nervų sistema greičiau ir smarkiau į tai sureaguoja. Jautruoliai greičiau pasigeria. Be to, tai atima papildomai energijos.
-
Atsikratykite „energijos vampyrų“. Jautruoliai yra vieni dažniausių potencialių aukų. Todėl venkite jų arba išmokite į juos abejingiau reaguoti.
-
Kuo daugiau kartų per dieną pasitikrinkite ar be reikalo neįsitempę jūsų raumenys. Einant įtampa reikalinga kojose, nugaroje, pilve, tačiau ne pečiuose, rankose ar veide. O sėdint prie kompiuterio blauzdų raumenis galima ir atpalaiduoti. Todėl kartas nuo karto vidiniu žvilgsniu „nuskenuokite“ savo kūną.
-
Padirbėkite su savo ribojančiais, klaidingais įsitikinimais. Pavyzdžiui, po mintimi „kaip jie drįsta su manim tai elgtis?“ slypi pasąmoninis įsitikinimas „aš jautrus, todėl visi su manim turi elgtis tik gerai“. Iš tiesų, pasaulis yra toks, kad niekam tavo jautrumas nerūpi ir neprivalo rūpėti – tai tik tavo problema. Kol to nesuprasite gyvenimas būtinai atsiųs pamokas, o tai kainuos papildomų išteklių. Tačiau kai šitai suprasite, į viską imsite žvelgti paprasčiau.
-
Stabdykite vidinius monologus. Jie eikvoja energiją labiau už visus darbus, nevykusius žmones ir nuo to taip paprastai pasislėpti neįmanoma. Tačiau tam yra įvairių technikų. Viena paprasčiausių – skaičiuoti (iki 20, iš 100 atiminėti po 7 ir pan.). Viena veiksmingiausių – sulaikyti kvėpavimą ir laikyti kol pritrūksite oro – mintys kuriam laikui kaipmat išgaruos.
-
Sekite ir išorinius dialogus. Stebėkite savo vartojamus žodžius, intonacijas. Pasirūpinkite, kad jūsų (ir jūsų pašnekovų – jautruoliai puikiai jaučia kitus žmones) kalba būtų kuo pozityvesnė, optimistiškesnė, ugdanti, sktinanti, venkite smerkimo, keiskmažodžių, skundų, nuvertinimo.
-
Užsiimkite meditacija, relaksacija, savitaiga, vizualizacija. Tinka praktiškai visos technikos, tereikia atrasti sau priimtiniausią. Paprasčiausia ir lengviausiai pritaikoma – anksčiau minėtas buvimas „čia ir dabar“.
-
Bendraukite su maloniais, geranoriškais, įkvepiančiais žmonėmis, skaitykite geras knygas. Jei tokių žmonių aplinkoje nėra, apsilankykite pas psichinės pagalbos specialistą ar dvasininką.
-
Pažinkite save, supraskite, kas jums tikrai yra svarbu. Tada bus žymiai lengviau atsiriboti nuo ne tokių reikšmingų smulkmenų.
-
Jautrumas nėra pasiteisinimas likti savo komforto zonoje. Veikite nepaisydami savo baimių ir nerimo. Tai kol kas geriausias būdas jais atsikratyti. Be to, taip kyla žmogaus savivertė.
Asta Petrauskienė | psichologijoscentras.lt
