Ženklai, kad esi atsijungęs nuo savęs
Schemų terapijoje tai vadinama psichologine gynyba – atsitraukusiu saugotoju. Kai mūsų psichikoje įsijungia režimas, saugantis mus nuo galimo skausmo. Apsauga, kuri nepraleidžia jokių stiprių emocinių potyrių, tarsi neleidžia užgesti emocinio ryšio su kitais žmonėmis. Apsauga susiformavusi vaikystėje tam, kad saugotu mus, vėliau tampa tarsi per ankštais rūbais ar per sunkiais šarvais, kurie mums neleidžia gyventi savo autentiško gyvenimo.
Ženklai, parodantys, kad esi emociškai atsijungęs nuo savo vidaus:
1. Jauti vidinę tuštumą. Viduje jautiesi tuščias. Tarsi trūktų vidinio kompaso, nurodančio kryptį gyvenime: ko tu nori, kas tau teikia džiaugsmą, kas tave liūdina ar pykdo. Gyveni tarsi apgraibomis, kaip tamsiame kambaryje bandydamas rasti padėtus batus.
2. Kyla jausmas, kad gyvenimas plaukia pro šoną. Nesijauti pilna koja gyvenantis. Visi gyvena, o tu tarsi stovi gyvenimo pakraštyje ir stebi gyvenimą tarsi per stiklą. Viską matai, girdi, bet negali pajausti. Tarsi negali pastumti to nematomo stiklo, kad galėtum iš tiesų pajusti lietų ir saulę ant savo odos. Dėl to gali atsirasti jausmas, kad tau trūksta gyvenimo prasmės.
3. Negali pajausti emocinio artumo su kitais žmonėmis. Jautiesi visiškai vienišas, net kai esi apsuptas kitų žmonių.
4. Artimai bendraujantys žmonės gali atrodyti keisti. Kyla klausimas, kaip jie gali vienas kitu taip pasitikėti?
Visas emocijas jauti kaip labai blankias ir prislopintas. Negali pilna koja mylėti, džiaugtis ar pykti. Tarsi būtum paniręs po vandeniu ir išorės garsai tampa tylūs ir sunkiau suvokiami. Galimos tavo pačios stiprios reakcijos ar emocijos tave gąsdina.
5. Sunku priimti net paprastus gyvenimo sprendimus, nes nejauti, ko norėtum, tarsi nežinai kas tau patinka ir ko negali pakęsti. Tarsi mindžikuoji kelkraštyje, negalėdama apsispręsti į kurį autobusą įlipti ar kuriuo keliu eiti.
6. Tave gąsdina kitų žmonių emocijos, atvirumas, nes tai asocijuojasi su nepažinta teritorija, su nesaugumu. Tu nesuvoki, kaip žmonės gali būti atviri, leidžia sau tapti pažeidžiamais ir jiems nieko nenutinka, kai jie atsiveria.
7. Vengimas. Vengi daryti dalykus, nes bandai save išlaikyti saugioje teritorijoje. Tarsi sieki absoliutaus saugumo. Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj. Net liaudies išmintis mus skatina būti kukliai.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė | @kietosios_psichoterapeutes