Apie energijos vampyrus

16


Iliustracija: pixabay.com

Kiekviena kultūra visais laikais mėgo istorijas apie kraujasiurbius – iš pradžių buvo vilkolakiai, vėliau Drakula, šiais laikais populiari „Saulėlydžio“ saga, „Vampyrų dienoraščiai“. Jie siurbė kraują, o kraujas – tai gyvybingumo ir energijos simbolis.

 

Taip pat buvo pastebėta, kad yra žmonių, su kuriais pabendravę, pasijuntame išsekę, sudirgę ar pan. – kitaip tariant, netekę energijos. Jie buvo palyginti su vampyrais. Pirmiausia apie energijos vampyrus ėmė kalbėti bioenergetikai, astrologai, vėliau susidomejo ir psichologai. Jiems parūpo, ar tikrai tai yra mistika ir neįmanoma paaiškinti psichologijos mokslo terminais?
Ir pamatė, kad tikrai vampyrai minta. Ir ne kažkuo mistišku, o mūsų emocijomis.

Kaip tampama vampyrais?

Bendraugami mes visada tam tikra prasme keičiamės energija. Standartinė situacija: pacientas ateina pas gydytoją. Pacientas pasiguodžia, gydytojas išklauso, nuramina pataria, pacientas padėkoja ir/ar sumoka pinigus. Jie apsikeitė energijomis: pacientas buvo išklausytas, gavo žinių, gydytojas gavo pinigų ir pripažinimą. Ir taip yra visose gyvenimiškose situacijose, tai normalu. Keitimasis energijomis – socialinio gyvenimo dalis. Santykis „duodu-imu“.

Psichologijos klasikas E. Berne knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, rašė, jog mes visi norime psichologinių „paglostymų“ (dėmesio, pripažinimo, būti pastebėti). Ir jei žmogui tų paglostymų stinga, dėl kažkokių priežasčių negali ar nemoka jo gauti tinkamais būdais, jis ima „žaisti žaidimus“ (manipuliacijas) – išprovokuoja kitą žmogų pajusti tam tikrus jausmus (pyktį, susierzinimą, skausmą, pasimetimą, norą teisintis, kaltę, gailestį ir kitus ne itin malonius jausmus). Nuo to jie pasijunta patenkinti – reikšmingesni, aukštesni už mus, gauna užuojautos, gailesčio ir pan. Taip pat jie gali „siurbti“ mūsų laiką, pinigus ar kitas gerovės formas.

Dažniausiai pasitaikantys vampyrų tipai:

Įžeidinėtojai. Savo blogą nuotaiką, pyktį išreiškia ne savo skriaudėjui, bet kitam – niekuo dėtam žmogui, kuris net nesupranta kas atsitiko. Neteisingai aprėkė viršininkas – negalėdamas jam atsikirsti, savo pyktį išlieja namie pažemindamas šeimos narius.

Vargšai. Jie nuolat skundžiasi savo bėdomis, įrodinėja koks pasaulis blogas, reiškia pesimistinį požiūrį į gyvenimą. Tokie žmonės gali nuolat prašyti pagalbos ar patarimo, tačiau kad ir ką besiūlytumėte, atsakys „Taip, bet…“ nepasinaudos jokiu pasiūlymu. Po pokalbio jausite ne tik gailestį, bet ir liūdesį (nes visos pastangos ir pasiūlymai buvo atmesti), kaltę (nes nepadėjote kenčiančiam) ar net pyktį.

Nuotaikos gadintojai. Šie „vampyrai“ negali pakęsti kai jūsų nuotaika gera, nesidžiaugia kitų sėkme. Matydami kito džiaugsmą jie bando „nuleisti jį ant žemės“ – erzina, provokuoja, įrodinėja, kad džiaugtis visai nėra dėl ko. Jam būna gerai tik tada, kai kitiems bent jau blogiau negu jam. Kada jo „aukos“ nuotaika visiškai sugadinta, „vampyras“ pralinksmėja, ima guosti ir net pasiruošęs padėti.

Dar viena vampyrų mėgiama manipuliacija: „atspėk mano mintis“. Žmogus su jumis kalba neaiškiai, užuominomis, o po to turi progą jus apkaltinti, kad jūs jo nesupratote, neatsiliepėte į jo norus.

Kodėl taip sunku nuo jų atsiplėšti?

Todėl, kad į juos investuojam paprastai labai daug energijos. Kaip rodo moksliniai tyrimai, kai jau kažkur investuoji (pinigų, laiko, jėgų), net jei paskui ir supranti, kad projektas (plačiąja prasme – santykiai) bus nevykęs, vistiek investuoji toliau.

Tokia jau žmogaus psichika. Pavyzdžiui, jei specialistas „sunkiam“, vampyriškam klientui jau skyrė savo laiko, žinių, pastangų ir kitų resursų, klientas tarsi tampa jo dalimi ir 95 proc.tikimybė, kad specialistas ir toliau tęs darbą ir „bandys dar vieną metodą“, kuris „jau tikriausiai pasiteisins“.

Į santykius mes taip pat investuojame save. Ir tas žmogus tampa mūsų dalimi. Jei santykis buvo vampyruojantis, į juos dažniausiai investuojama labai daug. Paprastai nutraukti yra sunku ir skausminga, nes jausmas būna toks, tarsi netenki dalies savęs. Todėl mažiau skausminga tikėti, kad galbūt žmogus pasikeis ir viskas taps puiku.

Ar aš vampyras?

Kai kitam išliejate savo problemas ir visiškai nepastebite kaip jis jaučiasi, pasinaudojate jo energija. Jei jautėte įtampą, ir ėmėte ieškoti priekabių, o po konflikto ar įskaudinęs kitą pasijutote geriau, tai irgi galėjo būti vampyrizmas. Kiekvienas iš mūsų retkarčiais pasielgiame „vampyriškai“. Svarbiausia, kad toks bendravimo būdas nebūtų pagrindiniu.

Jei tai pastebite, vadinasi vienas žingsnis pirmyn jau žengtas – pripažinote savo problemą. Tolesni žingsniai – išsiaiškinti tokio savo elgesio priežastis ir rasti sprendimus. Bendraujant naudos ir energijos visi turi gauti, o ne prarasti.

Kaip apsisaugoti nuo energijos vampyrų?

Visų pirma, energinių vampyrų aukomis tampa ne kiekvienas! Dažniausios jų aukos:

  • Emocionalūs ir per daug atviri žmonės, jie greitai sureguoja ir puikiai atskleidžia savo silpnąsias puses.
  • Itin jautrūs kitiems, užjaučiantys, norintys padėti taip pat lengvai tampa energijos vampyrų grobiu.
  • Pagyrūnai, arba itin mėgstantys pagyras. Pasako apie juo ką nors gero – ir jis „vampyro“ rankose (arba iltyse :) ).
  • Nepasitikintys savimi, nedrąsūs. Jie nedrįsta nutraukti pašnekovo, nors jo kalba pasidaro ir itin nemaloni.
  • Žmonės, kurie nuolat jaučiasi dėl visko kalti. Juos lengva įtikinti, kad yra atsakingi už tai, kad „vampyras“ blogai jauciasi, yra suirzęs ar gyvenimas klostosi ne taip.

Kaip jau minėjau, šie žmonės nežino, kad kitiems kenkia. Galima sakyti jam tiesiai šviesiai, tačiau greičiausiai jis įsižeis ir sureguos taip, kad pajusite nepakeliamą kaltės jausmą. Arba išsigandęs pabėgs – juk buvo ištrauktas į dienos šviesą!

Mintyse sakykite sau „Manęs tai neveikia“ arba „Tai tik tavo nuomonė“. Juk iš tiesų taip ir yra. Tai ne jūs esate kvailas, negražus ar kt., bet tai tik „vampyro“ nuomonė apie jus. Ar ji teisinga – kitas klausimas. Tačiau nepulkite įrodinėti, kad tai netiesa, nes tikėtina, kad „vampyras“ to ir tikisi. Geriau pasakykite: „Taip, aš toks, nepatinka – nebendrauk!“

Tylėjimas – gera energijos apsauga, nes daro žmogų išmintingesniu, bet su viena salyga: neturi būti kalbos net mintyse – jokių priekaištų, nuoskriaudų! Kol esame ramūs ir linksmi, vampyrai negali mums įkąsti. Vampyras į jus nukreipia neigiamą energiją, o jūs nereaguojate, jus šypsotės ir juokiatės. Bet jei pradedate nervintis – vadinasi jis savo pasiekė.

Būkite budrūs! Išmokite atpažinti energijos siurbikus, tada venkite jų arba reaguokite atitinkamai! Prisiimkite atsakomybę už savo jausmus ir gyvenimą.

Linkiu malonaus bendravimo!
Psichologė Asta Petrauskienė | psichologijoscentras.lt

Dalintis:

16 COMMENTS

  1. Kaip gyventi jei energetinis vampyras yra mama. Juk negali vengti, negali abejingai šypsotis kai ji pastoviai guodžiasi. Iš artimu žmonių Igarių jie gauna maksimaliai energijos. Kaip gyventi ne atiduodant savo energijos mamai?

    • Mano mama irgi vampyriu vapyre , jau seniai visi zinojo ir as kol perskaicius straipsny viskas tik pasitvirtino, bandysiu klausyti patarimu perskaitytu CIA …

  2. Sunku patarti, kiekvienas renkasi sau priimtina buda.
    Viename saltinyje rasoma…¨Pažinkite savo priešą. Išsiaiškinkite, iš kur atsiranda jo nepasitenkinimas darbu ar šeima, noras kontroliuoti kitus – taip kova taps efektyvesnė.
    • Nusišypsokite ir… Likite nuošalyje. Neleiskite, kad jo negatyvumas pereitų jums. Vampyrui reikia, kad sureaguotumėte. Jei to nesulauks, jo puolimas bus bevaisis.
    • Priverskite jį papasakoti ką nors gera ir gražaus – ypač tada, kai jis skundžiasi ir dejuoja. Įvykiai toliau gali plėtotis dviem linkmėm: arba žmogus prisimins, kad depresija nėra nuolatinė jo būsena, arba praras susidomėjimą jumis ir paliks ramybėje.
    • Keiskite savo požiūrį, pažvelkite į situaciją kitu kampu: jei ne šis vampyras, gal jūsų diena būtų labai nuobodi? Tokie dirgikliai mus verčia judėti į priekį, tobulėti, geriau pažinti save ir kitus.
    • Nesileiskite išnaudojami. Esate reikalingas pirmiausiai sau pačiam – išmokite save vertinti ir atsirinkti, kam padėti, o kam – ne. Pokalbio pabaigoje atkreipkite dėmesį, ar kas pasikeitė: jei jaučiatės išsunktas, o jūsų pašnekovas ir toliau nelaimingas, greičiausiai tęsti toliau nėra prasmės.
    • Būkite pozityvus. Kadangi vampyrai maitinasi negatyviomis emocijomis, priversite jį badauti ar susirasti kitą auką.
    • Neleiskite, kad kaltės jausmas jus užvaldytų. Neprivalote išspręsti visų kito žmogaus problemų, neturite jaustis kalti dėl to, kad jis nelaimingas (jeigu tikrai nesate dėl to kalti).
    • Paleiskite. Su kai kuriais tenka paprasčiausiai išsiskirti – nebūtinai dėl to, kad norėtumėte jų atsikratyti, bet kad suteiktumėte galimybę jiems patiems išspręsti savo problemas. Juk jei ne jie – kas kitas? Padėti galima tik tada, kai iš tikrųjų norima pagalbos, o energetinių vampyrų tikslai yra visai kiti.Bioenergetikai siūlo susikurti įsivaizduojamą gaubtą, skydą arba trikampį. Reikia atsisėsti, rankas padėti ant kelių, o kojas stipriai suglausti ir įsivaizduoti, kad energija kaupiasi saulės rezginyje, o paskui jos perteklius sklinda į aplinką, suformuodamas aplink kūną tvirtą apvalkalą. Visas mintis reikia sutelkti būtent į tą apvalkalą, kad vampyrui nepavyktų pro jį prasiskverbti.

    Kitame…¨Pirmasis žingsnis susidūrus su vampyru – pasitraukti, geriausiai ne mažesniu nei 7 metru atstumu. Jei negalime to padaryti, galima bandyti atsiriboti kitais būdais. „Pirmiausia įvertinkite, su kokio tipo vampyru susidūrėte – Saulės ar Mėnulio, – siūlo A. Kaluginas. – Jei – Mėnulio, nepasinerkite į jo bėdas, neskubėkite dalyti patarimų, nebandykite įrodinėti, kad viskas nėra taip blogai, kaip jam atrodo – tiesiog pradėkite pasakoti apie save. Normalus žmogus reaguos be įtampos: „Gerai, susitarkim, aš baigsiu apie savo problemą, o tada pakalbėsim apie tave.“ Jei reakcija yra labai audringa, kone agresyvi, pašnekovas pasipiktina, kad jį nutraukėte, tai ženklas, kad prieš jus – tikrai vampyras. Jis sudaro energinį ryšį, o jūs jį nukertate. Tai tas pats, kaip išplėšti iš ištroškusio žmogaus rankų stiklinę vandens. Bandykite jo problemą užkrauti jam pačiam: „Padėtis tikrai sudėtinga, bet tu esi toks puikus specialistas, manau, tikrai susidorosi.“ Geriausias būdas apsisaugoti nuo Saulės vampyrų yra šypsena. Jei toks pradėjo be priežasties priekabiauti, nebandykite teisintis, įrodinėti, kad jis neteisus, pykti, nepereikite į kontrapuolimą, tiesiog ignoruokite. Nukenksminti vampyrus gali tik kantrybė, tylėjimas ir šypsena. Šiuo atveju tylėti – tai ne tik nekalbėti žodžiais. Neturi būti vidinio dialogo – priekaištų, nuoskaudų. Pajutęs, kad ši „mėsa“ jam neįkandama, vampyras eina ieškoti naujos aukos“, – sako psichologas.
    Bioenergetikai siūlo susikurti įsivaizduojamą gaubtą, skydą arba trikampį. Reikia atsisėsti, rankas padėti ant kelių, o kojas stipriai suglausti ir įsivaizduoti, kad energija kaupiasi saulės rezginyje, o paskui jos perteklius sklinda į aplinką, suformuodamas aplink kūną tvirtą apvalkalą. Visas mintis reikia sutelkti būtent į tą apvalkalą, kad vampyrui nepavyktų pro jį prasiskverbti.¨

    Gal kazkas suveiks :)…

  3. Pas mane irgi mama… Kalba gali megztis tik viena tema – kaip viskas blogai. Kai pradedu patarinėti, tai visi netinka dėl pačių svariausių priežasčių. O jeigu užsiknisu ir pasakau – tai ir nedejuok čia, jei nenori nieko keisti, nes man atsibodo metų metais tos pačios dejonės, tada – aš tokia viena, neturiu net su kuo pasikalbėti, pasiguosti, net mano vaikai nuo manęs nusisuko, einu nusižudysiu… Kažkoks košmaras.

  4. Kartais man šitas vampyrizmas atrodo visiškas briedas, nes tada visi vieniši, sergantys žmonės, kuriem reikalinga jei ne fizinė, tai bent jau šiokia tokia paguoda,supratimas, kurios jie teisėtai tikisi iš savo vaikų, vampyrai. Juk kam pasiguosi, jei ne artimiausiems ? O jei užsisklesi savį, tada vėl ligonis ? Mamos praranda visą savo sveikatą, atiduoda viską ką tik gali, ir linki savo vaikam tik pačio geriausio. Ir tada kaip jų jiegos išsenka auginant vaikus, nuo sunkaus darbo, nuo amžiaus ligų, jos negali pasiguost savo artimiem vaikam, nes bus laikomos vampyrėm ? Kiek suprantu naują kartą reikia auklėt nuo vaikystės nearvert burnos ir niekuo nesiskūst, nesiguost net sunkiausiom situacijom. Ar taip mes neatitolsim vieni nuo kitų, ar neprarasim artumo, kuris visiem be išimties reikalingas, nes tada ir vaikai negalės skūstis niekuo tėvam. Šeima ir reikalinga tam, kat vienas kitą palaikytų sunkiu metu, jei ižbraukt visapusišką bendravimą, palikt tik dalykišką, ar tai bus šeima, ar tai artimi, kuriais gali pasitikėt ?

  5. Čia gaunas kaškoks dukrų ir mamų supriešinimas.Noras žmones padaryt nejautriais kito skausmui. Jaunas žmogus mokinamas nematyt blogio, reiškias jis niekad negalės ivertint tinkamai situacijos, nematys realybės, nes jam blogis neegzistuos. Ar tokiu būdu apsaugosim jauną kartą, ar ikišik gyvenimui į nasrus nepasiruošus priimt realybių, nes gyvenime daug skausmo, ir visokių kitokių blogybių. Jūs norit išaugint kartą kuri ne tik tėvų neatjaus, ji nejaus ir savo vaikų skausmo, ar tai gerai ? Žmogus robotas, kuriam tik jo gerovė svarbiausia.Tai savanaudiškumas, o tai nuodemė.

    • Savanaudžiai tik tėvai kurie savo problemas nori uzkrauti vaikams. Tam yra draugai draugės tetulės, gydytojai ir t.t. Kodėl vaikai turi būti tos klausyklos?! Ir kalba neina apie retą sykį, kai apsikeičiama rūpestėliais, o apie nuolatinį demonstratyvų pesimizmą, bumbėjimą, skundimąsi. Neturi vaikai tėvų problemų spręsti ir jų nuolat klausyti.

  6. Mama, jum tiesiog neteko susidurti su energetiniu vampyru. Jei tai laiptinės kaimynas gali apeiti. Bet jei tai mama, kuri atstume visus draugus ir kas diena eina pas vaikus pasikrauti gyvybiškai svarbios energijos. Kurie būtent jos ne atstumia, nes buvo auklėti pagal krikščioniška nuolankumą. O to pasekme issiurbta gyvybiškai svarbi energija, psichines ir fizines ligos. Nuo kuriu kenčia ir vampyro anūkai. Vaikai geriausiai viska jaučia. Jei nesąmoningai vengia energetiniu provokacijų.

    • Mano vampyras irgi mama, labai nenuosekli. Dejuoti galima, bet ne 100%. Jeigu nori bendrauti, tai turi vykti pokalbis. Labas, Kaip tau sekas? O ne as, mano, man apie mane, tau nerupi ir ttt.
      Tai yra emocinis terorizmas. Isprovokuoja pacias blogiausias emocijas. Sumindo tave, tavo gyvenima, jausmus ir gailesti. Mano mama yra Tikra profesionale.

  7. Aš tokio amžiaus, kai esu jau sukūrusių šeimas vaikų mama, bet ir gyvų tėvų dukra. Komentuojantys dažnai minėjo žodį ,,šeima” ir tai, kaip ji svarbu. Taip, tik nepamirškime, kad mūsų suaugusių vaikų šeima pirmiausia – tai jie ir jų vaikai. Nesu pratusi užkrauti savo vaikų pasakojimais apie savo bėdas ir labai džiaugiuosi turėdama pozityvius, kad ir visai senučiukus tėvus, laukiančius manęs ne vien tam, kad galėtų pasiguosti.

    Kita. Kokia prasmė guostis žmogui, kuris dar neturėjo pakankamai patirties, kad suprastų. Juk suvokimo nebūna be jutimo. Ateis laikas, išjaus savo kailiu, tada ir pasikalbėsite, kaip du brandūs žmonės. Neateis toks laikas, nes neįgaus tokios bjaurios patirties, kaip turime mes? Juo geriau, juk visi savo vaikams norime tik gero :-)

  8. Tiesiog pazemink savo mama. Tai isbalancuos ja. Poto vistiek susitaikysit. Taip jau yra – tyla po auros. Jei reikes dar karta pakartok. Vistiek daeis ta riba kaip i pasamone bus ibrezta jog negalima taip elgtis nes poto bus blogai. Auklejimo visiem reik kartais net ir tevam. :D

  9. as jau astuoni metai dirbu Vokietijoje prie senu zmoniu,gal jau pavargau,bet pradejau jausti ju vampyravima,dirbu pas seneli,jis labai ramus,bet vis stengiasi apkabinti,paglostyti,as per rankas jam,tai jis nutaiso meilikaujancia mina,nors jis malonus,bet atgrasus,man galva labai isiskaudejo,sirdis duodasi,ar tai jis vampyruoja mane?

    • senukas (jei jis dar savam prote) prie jusu seksualiai priekabiauja. Brezkit riba arba perduokit kitam zmogui si senuka

  10. Paprastaj ne tik senukai buna vampirais,visos sektos nuo senu laiku propaguoja vampirizma,aukai neko nezinant

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here