Kaip save motyvuoti darbui?

Iliustracija: composita / Pixabay

Turbūt ne man vienai būna tokių dienų, kai nuoširdžiai norisi tik tingėti. Kartais tingėjimas užvaldo taip, kad nori nenori tenka griežtai auklėti savo tingulį. Pasidalinsiu metodais, kurie man padeda save motyvuoti veiklai.

Tiesiog leiskime sau atsipalaiduoti ir įsivaizduoti, kaip pasikeis gyvenimas tada, kai įgyvendinsime savo tikslus. Pasistenkime ne tik įsivaizduoti, bet tiesiog įsijausti į tą siekį. Pamatykime, kokia ten aplinka, įsiklausykime į garsus, pajauskime emocijas, kurias ten patiriame. Tada plačiai atsimerkime ir pradėkime dirbti. Džiaugsmingas susidomėjimas –  neišvengiamas. Tarkime, jei tingisi sportuoti, tereikia įsivaizduoti save idealių kūno formų, pamatyti tobulai atrodančius raumenukus ir pajausti didžiavimąsi savo tobulu kūnu. Kuo ryškiau ir aiškiau pamatai tą vaizdą, tuo didesnis noras jį pamatyti realybėje.

Kodėl mums būna sunku pradėti dirbti? Darbas, kurio nesinori pradėti, dažniausiai būna reikšmingas. Sudėtingą darbą suskirsčius į paprastesnes užduotis, jis nebeatrodys toks baisuokliškai sunkus. Tarkim, jei man reikia pasiruošti keliems seminarams iš karto, atrodo, tikrai sudėtinga, net baisu pagalvoti, kaip tai atliksiu, atrodo, neįmanoma susivokti informacijos gausybėje. Tačiau susidarius planą, išsiskirsčius temas į potemes ir pradėjus joms ruoštis, jokios baimės nebelieka. Kodėl? Nusisprendžiu, jog pasiruošus potemę, galėsiu pailsėti, nes jau suvokiu, ką toliau darysiu. Galiu iš anksto nuspręsti, jog pvz.: ,,Šiandien pasiruošiu tik dvi potemes ir daugiau nieko nedarysiu“. Taip palaipsniui pasiruošiu seminarui. Nedideli pasiekimai suteikia pasitenkinimo atliktu darbu jausmą, dirbti būna smagu, lengva ir įdomu.

Save motyvuoti padeda kitų sėkmės istorijos. Ypač stipriai veikia tos, kur žmonės su fizine negalia pasiekė neįtikėtinų rezultatų, pvz. Nik Vujičič:

Tada užplūsta gėda, jog fiziškai silpnesnis žmogus geba atlikti žymiai daugiau nei aš. Atrasti tokių pavyzdžių tikrai nesudėtinga – jų pilnas visagalis internetas. Gėdingas susivokimas dėl savo neveiklumo išties stipriai motyvuoja.

,,Pokštas su kėde“. Pasidėkime vidury kabineto ar kambario kėdę ir tiesiu stuburu atsisėskime ant jos. Pasakykime sau: ,,Arba aš pradedu dirbti, arba taip ir sėdžiu“. Po kelių minučių nieko neveikimo tikrai norėsime užsiimti kažkuo.

Dar vienas panašus metodas: ,,Atsistok!” Kai neina prisiversti dirbti, tiesiog atsistokime. Atsistokime ir nieko nedarykime. Nepradėkime naršyti internete, niekam neskambinkime, nenagrinėkime saves veidrodyje. Tiesiog 10 minučių nieko neveikime. Organizmas pats pareikalaus veiklos. Sunku įsivaizduoti, kaip nelengva tiesiog stovėti nieko neveikiant. Po tokio pasistovėjimo tikrai norisi prisėsti ir tikslingai darbuotis.

,,Pats sau pyragėlis ir bizūnas“. Šis metodas tinka valingiems žmonėms. Pasižadėkime sau apdovanojimą, jei atliksime užduotį laiku. Už neįvykdytą užduotį, nubauskime save (neleiskime sau suvalgyti skanumyno ar įsijungti muzikos).

Galimas ir toks, nelabai gražiai skambantis metodas: ,,Užpavydėkime kitiems sėkmės“. Išsirinkime konkurentą, kurį labai norime pralenkti, kuriam tikrai neleisime pasirodyti geriau nei mes. Įsivaizduokime nusivylusį jo veidą ir džiaugsmingą savo išraišką, kai jį aplenksime savo darbo rezultatais. Pasvajojome, o tada – visoms keturiom puolam dirbti.
Gerai žinomas savimotyvacijos būdas – žmonėms, kurių nuomonė man svarbi, papasakoti, ką nuveiksiu. Tarkim, pasisakau kitiems, jog šiandien parašysiu straipsnį apie motyvaciją. Tikėtina, kad gėdinsiuos pasirodyti silpnavale, todėl sėsiu ir rašysiu, kad ir labai tingėčiau. Pasižadėjimas skatins dirbti, kad ir labai nesinorės, bet tikslas bus pasiektas.

Man efektyviausias savimotyvacijos metodas – darbui motyvuotis darbu. Nesigilinti į savo pasipriešinimą, o tiesiog imtis to darbo, kurį reikia atlikti. Sau griežtai įsakant: ,,Privalau tai atlikti tiesiog dabar ir maksimaliai kokybiškai“. Ypatingai ugdantis valią metodas. Sakysit, bet juk sunku prisiversti. Puikiai žinau. O kas sakė, kad viskas turi vykti lengvai? Tačiau tereikia tik pradėti dirbti, o tada įkvėpimas jau savaime ateina (smagratį tik pradžioj sunku išjudinti, o išjudinus, jis jau savaime sukasi). Pradėjus darbą, kils noras jį pabaigti.

Į klausimą, kaip save motyvuoti veiklai, galima atsakyti: reikia įžvelgti, kodėl ta veikla man svarbi, t.y. atsakyti į klausimą: ,,Kodėl aš tai darau?“

Teisingai pasirinktas savimotyvacijos būdas ne tik padeda susidomėti darbu, jis padeda pačiam kontroliuoti situaciją ir tikslingai judėti į priekį link naujų iššūkių. Taigi, linkiu patiems kontroliuoti savo veiklą, prisiimti didelius iššūkius ir smagiai bei džiaugsmingai darbuotis.

Valdemara Butkevičienė | pokyciudinamika.lt
Asmenybės ugdymo lektorė