Kava apsaugo smegenis ir stiprina mąstymo gebėjimus: tereikia žinoti, kokią rūšį rinktis

Mokslininkai įrodė, kad gerti tam tikros rūšies kavą sveika smegenims, tačiau kaip šis populiarus gėrimas pagerina pažinimo funkcijas? Naujame tyrime nustatytas mechanizmas, kaip kava neleidžia nykti protiniams gebėjimams. Harvardo universiteto T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos Bostone duomenimis, apie 54 proc. visų suaugusių JAV gyventojų kasdien geria kavą, rašoma medicalnewstoday.com.

Nors yra žinoma, kad kava gali būti ir naudinga, ir žalinga žmogaus organizmui, vis dėlto 2016 m. Alsterio universitete Kolreine, Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad saikingai gerti kavą sveika, ir jos nauda organizmui akivaizdžiai nusveria potencialią riziką.

Vienas iš kavos privalumų – ji apsaugo smegenis nuo pažinimo sutrikimų ir stiprina mąstymo gebėjimus.

Kaip tai vyksta ir kodėl kava taip palankiai veikia psichinę sveikatą? Šie ir kiti klausimai nagrinėjami naujame tyrime, kurį atliko Krembilio smegenų tyrimų institutas, priklausantis Toronte, Kanadoje esančiam Krembilio tyrimų institutui.

„Panašu, kad geriant kavą mažėja Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika, – pažymi dr. Donaldas Weaveris, kuris yra vienas iš Krembilio smegenų tyrimų instituto vadovų. – Bet mes norėjome išsiaiškinti, kodėl taip yra – kokios sudedamosios dalys veikia ir kaip jos susijusios su senatviniais smegenų veiklos sutrikimais.“

Dr. D. Weaverio ir jo komandos atlikto tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Frontiers in Neuroscience“. Jose teigiama, kad kava apsaugo smegenis ne dėl joje esančio kofeino, bet dėl medžiagų, kurios išsiskiria skrudinant kavos pupeles.

Skrudinimo proceso privalumai

Šiame tyrime mokslininkai nusprendė ištirti, kaip smegenis veikia trijų rūšių kava: stipriai skrudintų pupelių su kofeinu, lengvai skrudintų pupelių be kofeino ir stipriai skrudintų pupelių be kofeino. „Pačiuose pirmuose tyrimuose paaiškėjo, kad stipriai skrudintų pupelių kava – ir su kofeinu, ir be kofeino – turi panašų poveikį. Tad mes pačioje tyrimo pradžioje supratome, kad apsauginį poveikį smegenims suteikia visai ne kofeinas“, – sako tyrimo bendraautoris, medicininės chemijos ekspertas dr. Rossas Mancinis.

Situacija po truputį ėmė aiškėti, kai tyrėjai susitelkė į junginius, vadinamus fenilindanais, kurie susidaro skrudinant pupeles ir suteikia kavai kartumo. Būtent fenilindanai, o ne kitos kavoje esančios medžiagos, neleidžia susijungti β-amiloidui ir tau baltymui. Tai toksiški baltymai, kurių perteklius smegenyse yra svarbiausias veiksnys, sukeliantis neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga.

„Taigi fenilindanai slopina dviejų medžiagų susijungimą. labai įdomu, mes šito nesitikėjome“, – pripažįsta dr. Donaldas Weaveris.

Atrodo, kad kuo ilgiau kava skrudinama, tuo joje yra daugiau fenilindanų. Reiškia, stipriai skrudinta kava – ir su kofeinu, ir be kofeino – geriausiai apsaugo smegenis.

„Tai pirmas tyrimas, kuriame išsiaiškinta, kaip fenilindanai veikia proteinus, kurie sukelia Alzheimerio ir Parkinsono ligas“, – sako dr. R. Mancinis.

Ateityje mokslininkai ketina išsamiau ištirti fenilindanų savybes ir jų poveikį organizmui.

„Kitas žingsnis būtų ištirti teigiamą šių medžiagų poveikį ir tai, ar jie patenka į kraujotaką, taip pat tai, ar jie gali pereiti per kraujo ir smegenų barjerą“, – priduria dr. R. Mancinis.

„Motina Gamta yra geriausia gydytoja“

Dar vienas tyrėjus nudžiuginęs aspektas yra tai, kad šios kavoje esančios medžiagos yra natūralios, jų nereikia sintetinti laboratorijoje, todėl pagaminti jas nesudėtinga.

„Motina Gamta yra daug geresnė gydytoja nei mes, ji sugeba pagaminti šiuos junginius. Sudėtingą junginį daug lengviau išgauti iš natūraliai užauginto augalo jį surinkus ir sumalus, nei bandyti pagaminti patiems“, – sako dr. R. Mancinis.

Vis dėlto dr. R. Mancinis pabrėžia, kad prieš leidžiant skirti fenilindanus kaip vaistą nuo neurodegeneracinių ligų reikia atlikti daug daugiau tyrimų ir išsiaiškinti, kaip šie junginiai veikia organizmą taikant jų terapiją.

„Šiame tyrime paimti epidemiologiniai duomenys ir pamėginta į juos įsigilinti ir parodyti, kad kavoje išties yra medžiagų, kurios užkerta kelią pažinimo funkcijų nykimui“, – sako dr. R. Mancinis.
„Tai įdomu, bet ar mes teigiame, kad kava yra vaistas? Tikrai ne“, – perspėja jis.

Parengė delfi.lt
Iliustracija: Janko Ferlič / Unsplash