Category: Visuomenė
Socialinė patirtis ir ilgaamžiškumas
Ar socialinis gyvenimas palankiai veikia sveikatą ir ilgaamžiškumą? Duomenys, surinkti per aštuoniolika metų Kosta Rikos atogrąžų miškuose, pateikia keletą įžvalgų. Kapucinų beždžionių (Cebus capucinus) patelės, kurios praleidžia daug laiko draugiškai rinkdamos bei leisdamos kitiems rinkti ektoparazitus iš jų kailio (angl....
Psichologinio klimato stebėsena: vėl kaupiasi pesimizmo debesys
„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ nuo 2008 metų atliekama psichologinio klimato stebėsena rodo, kad lietuviai, nepaisant Covid – 19 krizės ir kitų negandų išlieka pakankamai laimingi, tačiau nerimą kelia mažėjantis pilietiškumas, didėjantis pesimizmas ir susvetimėjimas. Naujausia reprezentatyvi 1067 asmenų...
Psichologas A. Mockus: Lietuvos žmonės – ant perdegimo slenksčio
Tai, ką pastaruoju metu stebime viešojoje erdvėje, leidžia daryti išvadą, kad daugelio žmonių kantrybės rezervas galutinai išsekęs, juos baigia palaužti lėtinis stresas ir toliau tebesitęsianti nežinomybė dėl ateities. Natūralu, kad tokiame įelektrintame kontekste stiprėja susipriešinimas, žmonės vis aštriau reaguoja net...
A. TEREŠKINAS: tik pripažindami, kad esame reikalingi vieni kietiems – kursime gerovę
Savo naujausioje knygoje „Bjaurūs jausmai“ paliečiate melo temą, kuris apibrėžiamas, kaip socialinis toksiškų atliekų atitikmuo, kurių plitimas, kaip rašote, gali sužaloti kiekvieną. Išties turbūt esame tiesiog paskendę nuodingose kasdienio melo šiukšlėse, besipilančių kone iš visur. Jūsų nuomone, ką galima padaryti,...
Žmogaus reakciją į karantiną gali lemti net ir jo prosenelių patirtos traumos
Karantinui įsibėgėjant galime pastebėti skirtingas žmonių reakcijas į susidariusią situaciją. Dalis iš jų perka didžiulius kiekius negendančių produktų ir klusniai sėdi namuose, o kiti susidariusiai situacijai neleidžia keisti jų kasdienių įpročių: toliau susitinka su draugais, piktinasi vis griežtėjančiais judėjimo apribojimais....
Tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio
Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo...
Ką daryti, kad žmonija išliktų?
„Mes dabar esame evoliucinė jėga, lemianti tai, kur link nueis pasaulis. Iki galo gal ir nesuvokiame, kokia atsakomybė užgriuvo mūsų pečius“, – intriguoja žinomas psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Eugenijus Laurinaitis. Oksfordo universiteto profesorius Jamesas Martinas XXI...
Kiek dar garsiai tylėsime apie Lietuvos matriarchatą?
Tai itin nepatogi ir skausminga tema, apie kurią veikiausiai neišgirsite viešų diskusijų TV eteryje ir neperskaitysite straipsnių skambiomis antraštėmis populiariuose portaluose. Apie tai garsiai ir patogiai tyli Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, teismai, vaiko teisių tarnybos specialistai, psichologai/psichiatrai, politikai ir daugelis kitų...
Antropologas V. Čiubrinskas apie emigraciją: „Reikėtų įsiklausyti, ką sako tie, kurie grįžta ir vėl išvyksta“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas neseniai grįžo iš Indijos, kur vykdė lauko tyrimą Pandžabo kaimuose. Mokslininkas pusantro mėnesio gyveno indų šeimose, betarpiškai stebėjo jų santykius, migracinį elgesį. Antropologijos profesoriaus tyrinėjimų sritis – emigracija ir...
Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi Europoje – mokslininkai ieško sprendimų
Pagal dabartinius tempus, per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi visoje Europoje. Emigracija, žemas gimstamumas ir kitos demografinės raidos problemos paskatino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkus ieškoti sprendimų, bendradarbiaujant su ekspertais iš kaimyninių šalių, kovojančių su tais...
Pokalbis apie lygiavertę tėvystę
„Problema prasideda nuo lygiavertės tėvystės neturėjimo. Lygiavertė tėvystė yra tarsi stebuklinga tabletė prieš tėvų atstūmimą. Nesant lygiavertės tėvystės galimybės, tenka vaikus priteisti vienam iš tėvų <…> Lietuvos statistika – maždaug 94% atvejų priteisiama motinoms.“, – pastebi ilgametis “Asociacijos prieš tėvų atstūmimą” narys...
Santykis su savimi
Mes visi gyvename santykiuose. Kitaip neišgyventumėm. O, turbūt, ir nenorėtumėm išgyventi. Žmogaus socialumas yra jo didžiausias pranašumas, ką patvirtina mūsų istorija šioje planetoje. Tas pats socialumas gali būti ir pagrindinė užduotis, ką teigia Individualios psichologijos kūrėjas Alfredas Adleris. Matydamas žmogų...
Žmonija kaip superorganizmas: „Organizminės“ kompiuterijos idėja
Futuristinių idėjų apie gyvenimą technologijų valdomoje ateityje tikrai netrūksta. Nuo visas mūsų užgaidas tenkinančių robotų-asistentų, iki technologinio singuliarumo ir dirbtinio intelekto apokalipsės. Yra ir vaizduojančių ateities žmones gyvenančius išvien ne tik su dirbtiniu intelektu, bet ir vieni su kitais –...
Pasiliekančių tėvų namuose – vis daugiau?
Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką baigus studijas tampa vis sunkiau, o būsto politikoje jaunimas nėra prioritetas. Tai patvirtino ir neseniai atliktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų tyrimas. Būsto prieinamumas tampa vis aktualesne...
Grupės darbas: geri ir blogi obuoliai
Nikas, dailus tamsiaplaukis dvidešimt kelerių metų vyriškis, patogiai sėdi konferencijų kambaryje su kitais žmonėmis. Žvelgiant iš šalies, jis yra paprastas eilinio susirinkimo dalyvis. Tačiau tokia išvaizda apgaulinga. Kiti žmonės, sėdintys tame pačiame kambaryje, to nežino, bet jo užduotis yra sabotuoti...
Socialinis eksperimentas: ar esame išrankūs rinkdamiesi kaimynus?
Ar gyvendami daugiabutyje norėtumėte, kad kaimynystėje įsikurtų socialinį būstą gavę asmenys? Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų įsitikinę, kad socialiniuose būstuose gyvena vien „probleminiai“ žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, triukšmauja, kelia kitų rūpesčių artimiesiems ir kaimynams. Tačiau atliktas eksperimentas parodė – kaimynams nepageidaujamųjų etikečių...
Istorija apie penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis
Iliustracija: Nathan Dumlao / Unsplash Turbūt daugelis yra skaitę ar girdėję Naujojo Testameno istoriją, kai Jėzus pamaitina penkių tūkstančių asmenų minią penkiais kepaliukais duonos bei 2 žuvimis, kuri aprašoma visose keturiose Evangelijose su nedideliais skirtumais. Šiandien atsitiktinai nugirdau sekmadienio pamokslo...
Psichologų tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių laimės jausmą lemia ne pinigai
Iliustracija: pixabay.com „Žmogaus studijų centro“ kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių pasitenkinimas gyvenimu šalyje ar noras emigruoti susijęs ne su gaunamomis pajamomis, kaip dažniausiai teigiama. Nauja duomenų analizė atskleidžia, kad pinigai nėra tas...
Demografijos strategija
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2025), kurioje, atsižvelgiant į šių dienų realijas, nustatyti šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai 2018–2030...
Piliečiai įsitraukė į konsultacijas dėl demografinių iššūkių sprendimo
Įsibėgėja Vyriausybės organizuojamos viešosios konsultacijos dėl veiksmų plano, skirto spręsti demografijos problemas, mažinti emigraciją ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje. Piliečiai teikia idėjas ir pasiūlymus anketoje, kurią galima rasti adresu: http://epilietis.lrv.lt/formos/demografija. Piliečių ir organizacijų pateikti siūlymai dėl demografijos gerinimo laukiami iki gegužės...
Nors vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, jų gerovė vis dar neužtikrinta
Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų...
Tyrimai rodo, kad valstybės atkūrimo šimtmečio metais Lietuvoje daugiau vienybės ir laimės jausmo
„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad šalies nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis. „Lietuvai turime gerų naujienų – šiemet matome šiek tiek aukštesnius visuomenės sutelktumo rodiklius. Anomijos, arba...
VDU mokslininkai: gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių
Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo...
Emigracijos mažinimas: kaip susigrąžinti 3 milijonus?
Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų...
Komunikacijos ekspertai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“
Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos „fake news“ (liet. netikros naujienos), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia. Netikrų naujienų mastai...
Tyrimas: didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad valstybė mažintų pajamų nelygybę
Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykstančioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai” socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigė: „Žmonės pastebi, kad gyvenimas gerėja lėčiau nei...
Mokslininkai pakartojo Milgramo eksperimentą
Jei nors truputį domitės mokslo eksperimentais, tikriausiai esate girdėję apie Milgramo eksperimentą. Paaiškėjo, kad originaliojo eksperimento rezultatai puikiausiai pasitvirtina ir dabar, 90 procentų naujojo tyrimo dalyvių sutinka „elektra nukrėsti“ nekaltą žmogų tiesiog todėl, kad taip buvo liepta. „Praėjus pusei amžiaus...
Spiralinė dinamika
Kiek kartų jums taip atsitikdavo, kad jūs bandote kažką paaiškinti žmogui ir jums nieko neišeina – jis nesupranta, ką jūs sakote, tarsi, gyventų kažkokiame kitame pasaulyje. “Jis ką – iš Mėnulio nukrito”, pagalvojate. Jūs jaučiate, kad jo pasaulyje veikia kiti...
Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai?
Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste? Kas yra...
Kaip lietuviai reiškia savo valią?
Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi....
Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą
„Žmogaus studijų centro“ devynerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą. 2016 metų rudenį „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad labiausiai nerimą kelia jaunų žmonių nuostatos. Lietuva pralaimi kovą dėl savo...
Kaip mažinant bausmes sumažėja ir nusikalstamas elgesys?
Egzistuoja jau seniai nusistovėjęs ir plačiai paplitęs požiūris, kad kovai su pažeidėjais, teisinėms normoms nusižengiančia veikla, jei ji nesiliauja, reikia išleisti vis naujesnius ir griežtesnius įstatymus, nustatyti didesnes baudas ar rengti nulinės tolerancijos iniciatyvas. Kitaip tariant, daryti viską, kas jau...
Vienatvė
Vienatvę galime vertinti dviem aspektais: kaip egzistencinę vienatvę, kuri yra neišvengiama žmogiškosios patirties dalis, ir kaip vienišumą, sukeltą nutolimo nuo savęs ir savęs atmetimo, kuris išvis nėra vienatvė, greičiau neapibrėžtas ir trikdantis nerimas. Egzistencinė vienatvė yra vidinė ir esminė žmogiškojo...
Ekspertai moko Lietuvos gyventojus atpažinti propagandą
Elektroninėje erdvėje Lietuvos gyventojus atakuojanti propaganda – Rusijoje kuriamų scenarijų dalis. Per metus jiems kurti ir vykdyti išleidžiama apie 3,5 milijardo JAV dolerių, o pačių žiauriausių padarinių galime matyti Ukrainoje. Kaip atpažinti kuriamus propagandos modelius, išsiaiškinti jų kontekstą, kovoti su...
Optimistinės socialinės politikos paieškos: ko galime pasimokyti iš Danijos?
Danija, palyginus su kitomis sėkmingomis Pasaulio valstybėmis, turi nedaug gyventojų (apie 5.5 mln.) ir mažai gamtinių išteklių, tačiau pagrįstai yra laikoma viena sėkmingiausių šalių pasaulyje. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos skelbiamame Geresnio gyvenimo indekse (angl. Better life Index) Danijai 2014...
Parengtas socialinio verslo gidas – praktinis vadovas norintiems plėtoti šią verslo formą
Siekdama viešinti ir skatinti socialinį verslą Lietuvoje, Ūkio ministerija kartu su Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ ekspertų komanda parengė Socialinio verslo gidą. Šiame leidinyje pateikiama kuriant socialinį verslą reikalinga informacija. Socialinio verslo gide apibrėžiama socialinio verslo sąvoka, išskiriami šio verslo...
VDU profesorė: Lietuvoje trūksta demografų, kurie padėtų formuoti viešosios politikos sprendimus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sociologijos katedros profesorė Vlada Stankūnienė teigia, kad Lietuvos demografinė situacija jau trečią dešimtmetį išlieka labai sudėtinga ir net blogėjanti, vyksta intensyvi depopuliacija. „Nors gimstamumo situacija stabilizuojasi, tačiau gimstamumas išlieka labai žemas, neužtikrinantis...
Alkoholio kontrolės spekuliacijos ir tikrovė: pavienės panacėjos nepadės
Viena iš simptominių sričių, kurioje matyti beviltiškas politinių jėgų bei interesų grupių susiskaldymas ir negebėjimas sutartinai dirbti visuomenės gerovei, neabejotinai yra alkoholio kontrolės klausimas. Nors bent jau deklaratyviai visi pripažįsta, jog tai – viena iš skaudžiausių Lietuvos žaizdų, kuri kaip...
Perspėjimas Y kartos darbuotojams – vien optimizmo darbo rinkoje neužtenka
Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y [gim. 1980-2000]. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y...
Konferencija „PATYČIŲ PROGNOZĖS LIETUVAI 2020-2030“
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su VšĮ „Vaikų linija“ kovo 15 d. organizavo konferenciją „PATYČIŲ PROGNOZĖS LIETUVAI 2020-2030“, kurioje įvairių visuomenės grupių atstovai – mokytojai, jaunuoliai, tėvai, švietimo politikai, visuomenės nuomonės formuotojai – dalinosi įžvalgomis bei diskutuos, kaip efektyviai...
Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai
Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam,...
Alkoholio tyrimų ekspertė sukritikavo prieinamumo ir kontrolės principus: socialinės žalos mažinimas iš viso ignoruojamas
Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus. Pamačiusi antraštę turėjau vilties, kad bus imtasi problemą spręsti iš esmės, sistemiškai, susiejant tikslą ir kontrolę su žalingo alkoholio vartojimo piktžaizde – smurtu ir...
Darbas, asmenybės ugdymas ir bendruomenė
1920 metais Antonui Semionovičiui Makarenkai gubernijos liaudies švietimo skyriaus vedėjas pasiūlo įkurti koloniją beglobiams vaikams. Jį pasitinka plikos nuniokotos pastatų sienos ir asocialūs nesiprausę beglobiai. Tradicinės teorijos ir metodai neveikia. Tiek pastatus, tiek jaunuolių sielas teks prikelti naujam gyvenimui nežinia kaip,...
Tyrimas: lietuvių nuomonė apie pabėgėlius – radikali
Nors pasigirdo kalbų, kad lietuvių požiūris į pabėgėlius keičiasi, naujausia apklausa rodo, kad tiesa – visiškai kitokia. Tik kas šeštas lietuvis į pabėgėlių priėmimą reaguoja teigiamai. 61,3 proc. visuomenės visiškai nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius. Maža to, net 72,7...
Kultūros tyrinėtojas: šiandien pagrindinės varomosios jėgos yra medijos ir ekologija
„Visa, ką parašome, šiandien yra pirmiausia perskaitoma mašinų“, – sako kultūros tyrinėtojas Matthew Fulleris. Londono universiteto profesorius, tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos „Blogoji medija“ autorius spalį skaitė atvirą paskaitą Kauno technologijos universitete (KTU). Pokalbis su M. Fulleriu prasideda nuo Kauno architektūros....
E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys
Prancūzų sociologijos klasikas Emilis Durkheimas savižudybes pasiūlė aiškinti per socialinių veiksmų įtaką. Jo nuomone, savižudybė yra daugiau negu tik individualių veiksmų suma – tai reiškinys, turintis sisteminių požymių. Nagrinėdamas oficialias savižudybių ataskaitas, Durkheimas pastebėjo, jog vienos žmonių kategorijos linkusios žudytis...
E. Durkheimas: kodėl kasdieniam gyvenimui stinga prasmės?
Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma visuomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sieja vienoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie bendri įsitikinimai turi represinę galią – bendruomenė kaipmat nubaudžia kiekvieną, metusį iššūkį konvenciniam...
Socialinė alaus funkcija: vaikams ir sportininkams
Lietuvos gyventojų akivaizdžiai mažėja, tik nemažėja šalyje išgerto alkoholio kiekis. Kiek pripila alkoholio pramonė, tiek ir susigeria. Piliečiai atrodo stengiasi gerti mažiau: labiau rūpinasi sveikata, dažniau piktinasi girtais vairuotojais, daugiau kreipiasi gydytis dėl alkoholio priklausomybės, žalingo vartojimo. Vyresni piliečiai sakosi...
Koks yra kultūros atgimimo kelias?
[„Baltijos kelias”, aut. Rimantas Lazdynas] Dabartinės mūsų visuomenės kultūrinio, politinio, ekonominio atgimimo esmę sudarė sveiko, aiškaus mąstymo reakcija į tuometines susidėvėjusias idėjas ir tvarką. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, Baltijos kelyje...
Charakteris ir kultūra
Nuo bendrosios pedagogikos socialinė pedagogika, atsiskyrė palyginti neseniai. Net ir pati pedagogika kaip savarankiška mokslo šaka, susiformavo tik XVII amžiuje. Šis įvykis siejamas su čekų pedagogo J. Komenskio (1670) vardu bei jo veikalo „Didžioji didaktika” pasirodymu. Socialinės pedagogikos užuomazgos randamos...
Užsienio studentė: brazilai žino, kaip reikia gyventi
Melike Kalkan – socialinės antropologijos magistrantė, kuri studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) atvyko iš šiaurinės Kipro dalies. Mergina pasidalino savo neišdildomais prisiminimais iš tolimosios Brazilijos, kur ji praleido pusmetį studijuodama Popiežiškajame katalikiškame Mino Žeraiso universitete kaip dvišalių mainų studentė....
Rūšies išmirimo priežastis – „Rojus“. Eksperimentas „Visata – 25“
Iliustracija: © Volker Möhrke/Corbis Amerikiečių mokslininkas-etologas Džonas B. Kelhunas (John B. Calhoun) XX amžiaus 60-70-aisias metais atliko eilę stebinančių eksperimentų. Dž. Kelhunas bandymams kaip visada pasirinko graužikus, nors žinoma tyrimo tikslo potekstė visada būdavo žmonių visuomenės ateities prognozavimas. Daugybės bandymų...
Lietuvos mokslininkai ieškos šalies gerovės sprendimų, skirta 1,3 mln. eurų
Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių” pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms...
Apklausa: kokie labiausiai branginami dalykai namuose ir ką mėgsta vagys?
Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog labiausiai visų branginamas dalykas namuose yra dokumentai. Grupuojant apklausos dalyvius, jų prioritetai išsiskirsto į kelias kategorijas – moterims daug labiau nei vyrams svarbūs papuošalai, vyrai beveik dvigubai labiau už moteris brangina laisvalaikio prekes, o gyvūnus...
Turime per daug mokyklų, kuriose jaunuoliai nesimoko, o yra žlugdomi
Paprastai Lietuva nelaikoma atsilikusia trečiojo pasaulio valstybe, o mes patys vis akcentuojame, kad mūsų šalis plėtojasi gana vientisai, esą pas mus nėra skurdo bastionų, o viešasis sektorius visur veikia vidutiniškai. Vis dėlto tai gana paviršutiniškas įspūdis. Žurnalui „Reitingai“ pradėjus tyrinėti...
Duomenys apie absolventų karjerą Lietuvoje: specialybės, algos, tendencijos
Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji...
Psichologas: Lietuvos keliuose „kelių ereliai“ ir turtuoliai kovoja dėl socialinio statuso
Atšilus orams, vairuotojai vis stipriau spaudžia akseleratoriaus pedalą, viršijamas greitis, pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės (KET), tad didėja ir avarijų keliuose skaičius. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad pagal elgesį kelyje, galima išskirti kelis pagrindinius eismo įvykių sukėlėjų ir...