fbpx

Category: Visuomenė

0

„Maksimalistinė“ asmenybė
5 (3)

Jau nuo Antrojo pasaulinio karo depresijos atvejų vis daugėja. Jauniems žmonėms tikimybė susirgti šia liga yra maždaug dešimt kartų didesnė, nei buvo jų seneliams. Ypač dėl to kenčia moterys bei jaunuoliai. Ir nesimato jokių ženklų, kad ši liūdesio epidemija mažėtų,...

0

Socialinė patirtis ir ilgaamžiškumas
5 (6)

Ar socialinis gyvenimas palankiai veikia sveikatą ir ilgaamžiškumą? Duomenys, surinkti per aštuoniolika metų Kosta Rikos atogrąžų miškuose, pateikia keletą įžvalgų. Kapucinų beždžionių (Cebus capucinus) patelės, kurios praleidžia daug laiko draugiškai rinkdamos bei leisdamos kitiems rinkti ektoparazitus iš jų kailio (angl....

0

Kodėl plinta sąmokslo teorijos?
4.5 (8)

Viena iš populiaresnių nuomonių yra ta, kad sąmokslo teorijos dažniau užvaldo silpnesnio intelekto žmones, bet tą versiją derėtų atmesti, nes aukštesnio intelekto asmenys tiesiog renkasi sudėtingesnes pasaulio interpretavimo versijas, kurios vis tiek yra teorijos, sąmokslo ar ne, čia jau kitas...

0

Psichologinio klimato stebėsena: vėl kaupiasi pesimizmo debesys
5 (2)

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ nuo 2008 metų atliekama psichologinio klimato stebėsena rodo, kad lietuviai, nepaisant Covid – 19 krizės ir kitų negandų išlieka pakankamai laimingi, tačiau nerimą kelia mažėjantis pilietiškumas, didėjantis pesimizmas ir susvetimėjimas. Naujausia reprezentatyvi 1067 asmenų...

0

Psichologas A. Mockus: Lietuvos žmonės – ant perdegimo slenksčio
5 (5)

Tai, ką pastaruoju metu stebime viešojoje erdvėje, leidžia daryti išvadą, kad daugelio žmonių kantrybės rezervas galutinai išsekęs, juos baigia palaužti lėtinis stresas ir toliau tebesitęsianti nežinomybė dėl ateities. Natūralu, kad tokiame įelektrintame kontekste stiprėja susipriešinimas, žmonės vis aštriau reaguoja net...

0

A. TEREŠKINAS: tik pripažindami, kad esame reikalingi vieni kietiems – kursime gerovę
5 (3)

Savo naujausioje knygoje „Bjaurūs jausmai“ paliečiate melo temą, kuris apibrėžiamas, kaip socialinis toksiškų atliekų atitikmuo, kurių plitimas, kaip rašote, gali sužaloti kiekvieną. Išties turbūt esame tiesiog paskendę nuodingose kasdienio melo šiukšlėse, besipilančių kone iš visur. Jūsų nuomone, ką galima padaryti,...

2

Psichologė prof. Danutė Gailienė: kokias žmogaus ir visuomenės galias pažadina krizės?
0 (0)

Šių metų vasarį Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Paskutinį kartą tokio lygio ekstremali padėtis Lietuvoje buvo prieš beveik 30 metų – 1991 m., kai tauta gynė valstybę nuo sovietinės karinės agresijos....

0

Žmogaus reakciją į karantiną gali lemti net ir jo prosenelių patirtos traumos
0 (0)

Karantinui įsibėgėjant galime pastebėti skirtingas žmonių reakcijas į susidariusią situaciją. Dalis iš jų perka didžiulius kiekius negendančių produktų ir klusniai sėdi namuose, o kiti susidariusiai situacijai neleidžia keisti jų kasdienių įpročių: toliau susitinka su draugais, piktinasi vis griežtėjančiais judėjimo apribojimais....

0

Tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio
0 (0)

Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo...

0

Ką daryti, kad žmonija išliktų?
0 (0)

„Mes dabar esame evoliucinė jėga, lemianti tai, kur link nueis pasaulis. Iki galo gal ir nesuvokiame, kokia atsakomybė užgriuvo mūsų pečius“, – intriguoja žinomas psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Eugenijus Laurinaitis. Oksfordo universiteto profesorius Jamesas Martinas XXI...

3

Kiek dar garsiai tylėsime apie Lietuvos matriarchatą?
0 (0)

Tai itin nepatogi ir skausminga tema, apie kurią veikiausiai neišgirsite viešų diskusijų TV eteryje ir neperskaitysite straipsnių skambiomis antraštėmis populiariuose portaluose. Apie tai garsiai ir patogiai tyli Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, teismai, vaiko teisių tarnybos specialistai, psichologai/psichiatrai, politikai ir daugelis kitų...

0

Antropologas V. Čiubrinskas apie emigraciją: „Reikėtų įsiklausyti, ką sako tie, kurie grįžta ir vėl išvyksta“
0 (0)

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas neseniai grįžo iš Indijos, kur vykdė lauko tyrimą Pandžabo kaimuose. Mokslininkas pusantro mėnesio gyveno indų šeimose, betarpiškai stebėjo jų santykius, migracinį elgesį. Antropologijos profesoriaus tyrinėjimų sritis – emigracija ir...

1

Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi Europoje – mokslininkai ieško sprendimų
0 (0)

Pagal dabartinius tempus, per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi visoje Europoje. Emigracija, žemas gimstamumas ir kitos demografinės raidos problemos paskatino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkus ieškoti sprendimų, bendradarbiaujant su ekspertais iš kaimyninių šalių, kovojančių su tais...

3

Pokalbis apie lygiavertę tėvystę
0 (0)

„Problema prasideda nuo lygiavertės tėvystės neturėjimo. Lygiavertė tėvystė yra tarsi stebuklinga tabletė prieš tėvų atstūmimą. Nesant lygiavertės tėvystės galimybės, tenka vaikus priteisti vienam iš tėvų <…> Lietuvos statistika – maždaug 94% atvejų priteisiama motinoms.“, – pastebi ilgametis “Asociacijos prieš tėvų atstūmimą” narys...

1

Santykis su savimi
0 (0)

Mes visi gyvename santykiuose. Kitaip neišgyventumėm. O, turbūt, ir nenorėtumėm išgyventi. Žmogaus socialumas yra jo didžiausias pranašumas, ką patvirtina mūsų istorija šioje planetoje. Tas pats socialumas gali būti ir pagrindinė užduotis, ką teigia Individualios psichologijos kūrėjas Alfredas Adleris. Matydamas žmogų...

0

Žmonija kaip superorganizmas: „Organizminės“ kompiuterijos idėja
0 (0)

Futuristinių idėjų apie gyvenimą technologijų valdomoje ateityje tikrai netrūksta. Nuo visas mūsų užgaidas tenkinančių robotų-asistentų, iki technologinio singuliarumo ir dirbtinio intelekto apokalipsės. Yra ir vaizduojančių ateities žmones gyvenančius išvien ne tik su dirbtiniu intelektu, bet ir vieni su kitais –...

2

Ar vyrai dar valdo pasaulį?
0 (0)

Šių metų lapkričio 03 d. arba tiesiog kiekvieną pirmą lapkričio šeštadienį kasmet yra minima Pasaulinė vyrų diena, jei kam ji nepatinka, dėl to, kad, pavyzdžiui, tarp jos iniciatorių yra minimas ir Michailas Gorbačiovas – menka bėda, lapkričio 19 d. (tą patį...

0

Grupės darbas: geri ir blogi obuoliai
0 (0)

Nikas, dailus tamsiaplaukis dvidešimt kelerių metų vyriškis, patogiai sėdi konferencijų kambaryje su kitais žmonėmis. Žvelgiant iš šalies, jis yra paprastas eilinio susirinkimo dalyvis. Tačiau tokia išvaizda apgaulinga. Kiti žmonės, sėdintys tame pačiame kambaryje, to nežino, bet jo užduotis yra sabotuoti...

1

Socialinis eksperimentas: ar esame išrankūs rinkdamiesi kaimynus?
0 (0)

Ar gyvendami daugiabutyje norėtumėte, kad kaimynystėje įsikurtų socialinį būstą gavę asmenys? Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų įsitikinę, kad socialiniuose būstuose gyvena vien „probleminiai“ žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, triukšmauja, kelia kitų rūpesčių artimiesiems ir kaimynams. Tačiau atliktas eksperimentas parodė – kaimynams nepageidaujamųjų etikečių...

1

Istorija apie penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis
0 (0)

Iliustracija: Nathan Dumlao / Unsplash Turbūt daugelis yra skaitę ar girdėję Naujojo Testameno istoriją, kai Jėzus pamaitina penkių tūkstančių asmenų minią penkiais kepaliukais duonos bei 2 žuvimis, kuri aprašoma visose keturiose Evangelijose su nedideliais skirtumais. Šiandien atsitiktinai nugirdau sekmadienio pamokslo...

12

Nekenčiu Lietuvos
2.3 (4)

Iliustracija: Mantas Hesthaven / Unsplash Jaučiu tiesiog patologinę nemeilę Lietuvai. Mane erzina labai daug dalykų, susijusių su šia šalimi, ir kartais verdu tartum puodas nuo savo emocijų. Nenoriu čia gyventi ir kurti savo ateities, vengiu bet kokio sąlyčio su lietuviškomis...

0

Psichologų tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių laimės jausmą lemia ne pinigai
0 (0)

Iliustracija: pixabay.com „Žmogaus studijų centro“ kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių pasitenkinimas gyvenimu šalyje ar noras emigruoti susijęs ne su gaunamomis pajamomis, kaip dažniausiai teigiama. Nauja duomenų analizė atskleidžia, kad pinigai nėra tas...

0

Demografijos strategija
0 (0)

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2025), kurioje, atsižvelgiant į šių dienų realijas, nustatyti šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai 2018–2030...

0

Piliečiai įsitraukė į konsultacijas dėl demografinių iššūkių sprendimo
0 (0)

Įsibėgėja Vyriausybės organizuojamos viešosios konsultacijos dėl veiksmų plano, skirto spręsti demografijos problemas, mažinti emigraciją ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje. Piliečiai teikia idėjas ir pasiūlymus anketoje, kurią galima rasti adresu: http://epilietis.lrv.lt/formos/demografija. Piliečių ir organizacijų pateikti siūlymai dėl demografijos gerinimo laukiami iki gegužės...

0

Nors vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, jų gerovė vis dar neužtikrinta
0 (0)

Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų...

1

Tyrimai rodo, kad valstybės atkūrimo šimtmečio metais Lietuvoje daugiau vienybės ir laimės jausmo
0 (0)

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad šalies nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis. „Lietuvai turime gerų naujienų – šiemet matome šiek tiek aukštesnius visuomenės sutelktumo rodiklius. Anomijos, arba...

0

VDU mokslininkai: gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių
0 (0)

Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo...

0

Tyrimas: kaip valstybės lėšas paskirstytų patys gyventojai?
0 (0)

Spalio viduryje Seime pristačius 2018 m. valstybės biudžeto projektą buvo duotas startas vienam reikšmingiausių kiekvienų metų įvykiui – biudžeto svarstymui ir jo priėmimui. Kaip patys gyventojai paskirstytų valstybės pinigus, jei turėtų tokią teisę? Kurioms sritims atseikėtų daugiau, o nuo ko...

0

Komunikacijos ekspertai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“
0 (0)

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos „fake news“ (liet. netikros naujienos), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia. Netikrų naujienų mastai...

0

Tyrimas: didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad valstybė mažintų pajamų nelygybę
0 (0)

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykstančioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai” socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigė: „Žmonės pastebi, kad gyvenimas gerėja lėčiau nei...

0

Mokslininkai pakartojo Milgramo eksperimentą
0 (0)

Jei nors truputį domitės mokslo eksperimentais, tikriausiai esate girdėję apie Milgramo eksperimentą. Paaiškėjo, kad originaliojo eksperimento rezultatai puikiausiai pasitvirtina ir dabar, 90 procentų naujojo tyrimo dalyvių sutinka „elektra nukrėsti“ nekaltą žmogų tiesiog todėl, kad taip buvo liepta. „Praėjus pusei amžiaus...

0

Kaip lietuviai reiškia savo valią?
0 (0)

Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi....

0

Emigracija ir mažas gimstamumas: kaip išsaugoti lietuviškų knygų skaitomumą?
0 (0)

Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacijai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad mažėjant gyventojų...

0

Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą
0 (0)

„Žmogaus studijų centro“ devynerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą. 2016 metų rudenį „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad labiausiai nerimą kelia jaunų žmonių nuostatos. Lietuva pralaimi kovą dėl savo...

0

Kaip mažinant bausmes sumažėja ir nusikalstamas elgesys?
0 (0)

Egzistuoja jau seniai nusistovėjęs ir plačiai paplitęs požiūris, kad kovai su pažeidėjais, teisinėms normoms nusižengiančia veikla, jei ji nesiliauja, reikia išleisti vis naujesnius ir griežtesnius įstatymus, nustatyti didesnes baudas ar rengti nulinės tolerancijos iniciatyvas. Kitaip tariant, daryti viską, kas jau...

3

Vienatvė
4.3 (10)

Vienatvę galime vertinti dviem aspektais: kaip egzistencinę vienatvę, kuri yra neišvengiama žmogiškosios patirties dalis, ir kaip vienišumą, sukeltą nutolimo nuo savęs ir savęs atmetimo, kuris išvis nėra vienatvė, greičiau neapibrėžtas ir trikdantis nerimas. Egzistencinė vienatvė yra vidinė ir esminė žmogiškojo...

0

Ekspertai moko Lietuvos gyventojus atpažinti propagandą
0 (0)

Elektroninėje erdvėje Lietuvos gyventojus atakuojanti propaganda – Rusijoje kuriamų scenarijų dalis. Per metus jiems kurti ir vykdyti išleidžiama apie 3,5 milijardo JAV dolerių, o pačių žiauriausių padarinių galime matyti Ukrainoje. Kaip atpažinti kuriamus propagandos modelius, išsiaiškinti jų kontekstą, kovoti su...

0

Optimistinės socialinės politikos paieškos: ko galime pasimokyti iš Danijos?
0 (0)

Danija, palyginus su kitomis sėkmingomis Pasaulio valstybėmis, turi nedaug gyventojų (apie 5.5 mln.) ir mažai gamtinių išteklių, tačiau pagrįstai yra laikoma viena sėkmingiausių šalių pasaulyje. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos skelbiamame Geresnio gyvenimo indekse (angl. Better life Index) Danijai  2014...

0

Antropologas Victoras de Munckas: apie socialinę antropologiją
0 (0)

„Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis“, – sako amerikiečių profesorius, antropologas Victoras de Munckas, dirbęs Valstybiniame Niujorko universitete ir...

3

Pasaulis, kuriame dabar gyvename – man kelia šlykštulį
0 (0)

Klausimas: Rašau Jums, nes noriu  išlieti taip ilgai galvoje užsislėpusias mintis, noriu išgirsti Jūsų nuomonę apie tai, kas man jau ilgą laiką neduoda ramybės. Jaučiuosi lyg iš manęs šaipytųsi pasaulis, lyg būčiau įmesta į dabartinę visuomenę, kaip koks ateivis ar...

0

Parengtas socialinio verslo gidas – praktinis vadovas norintiems plėtoti šią verslo formą
0 (0)

Siekdama viešinti ir skatinti socialinį verslą Lietuvoje, Ūkio ministerija kartu su Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ ekspertų komanda parengė Socialinio verslo gidą. Šiame leidinyje pateikiama kuriant socialinį verslą reikalinga informacija. Socialinio verslo gide apibrėžiama socialinio verslo sąvoka, išskiriami šio verslo...

0

VDU profesorė: Lietuvoje trūksta demografų, kurie padėtų formuoti viešosios politikos sprendimus
0 (0)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sociologijos katedros profesorė Vlada Stankūnienė teigia, kad Lietuvos demografinė situacija jau trečią dešimtmetį išlieka labai sudėtinga ir net blogėjanti, vyksta intensyvi depopuliacija. „Nors gimstamumo situacija stabilizuojasi, tačiau gimstamumas išlieka labai žemas, neužtikrinantis...

0

Alkoholio kontrolės spekuliacijos ir tikrovė: pavienės panacėjos nepadės
0 (0)

Viena iš simptominių sričių, kurioje matyti beviltiškas politinių jėgų bei interesų grupių susiskaldymas ir negebėjimas sutartinai dirbti visuomenės gerovei, neabejotinai yra alkoholio kontrolės klausimas. Nors bent jau deklaratyviai visi pripažįsta, jog tai – viena iš skaudžiausių Lietuvos žaizdų, kuri kaip...

0

Perspėjimas Y kartos darbuotojams – vien optimizmo darbo rinkoje neužtenka
0 (0)

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y [gim. 1980-2000]. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y...

Kokia karta kurs Lietuvos ateitį rytoj?0 (0) 2

Kokia karta kurs Lietuvos ateitį rytoj?
0 (0)

Sovietmečiu augusi ir subrendusi karta netrukus savo vietą, kuriant Lietuvos ateitį, turės užleisti jaunesniems – savo vaikams. Neretai apie tai mąstoma su didžiule baime. Mat tarp tėvų ir vaikų – didžiulė praraja. Tiesa, vieni žavisi šiuolaikinio jaunimo drąsa priimti iššūkius,...

1

Konferencija „PATYČIŲ PROGNOZĖS LIETUVAI 2020-2030“
0 (0)

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su VšĮ „Vaikų linija“ kovo 15 d. organizavo konferenciją „PATYČIŲ PROGNOZĖS LIETUVAI 2020-2030“, kurioje įvairių visuomenės grupių atstovai – mokytojai, jaunuoliai, tėvai, švietimo politikai, visuomenės nuomonės formuotojai – dalinosi įžvalgomis bei diskutuos, kaip efektyviai...

0

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai
0 (0)

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam,...

Alkoholio tyrimų ekspertė sukritikavo prieinamumo ir kontrolės principus: socialinės žalos mažinimas iš viso ignoruojamas0 (0) 0

Alkoholio tyrimų ekspertė sukritikavo prieinamumo ir kontrolės principus: socialinės žalos mažinimas iš viso ignoruojamas
0 (0)

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus. Pamačiusi antraštę turėjau vilties, kad bus imtasi problemą spręsti iš esmės, sistemiškai, susiejant tikslą ir kontrolę su žalingo alkoholio vartojimo piktžaizde – smurtu ir...

Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?0 (0) 0

Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?
0 (0)

Pastaruoju metu galime stebėti akivaizdų paradoksą: nors vis dažniau visa armija psichologų sprendžia šeimų problemas, bet labai dažnas sunkumų santykiuose rezultatas – skyrybos. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo tokio atsakymo. Viena vertus – tradicinės ir finansinės priežastys šeimai palaikyti vis...

1

Šviežiai spaustos sultys turi būti pigesnės už alų
0 (0)

Pastaruoju metu itin daug kalbama apie alkoholio žalą, vis girdime apie girtų vairuotojų padarytas avarijas, daugybę nelaimių, žmogžudysčių, plėšimų ir kitų nusikaltimų, o kulminacija įvyko praeitų metų gale Kražiuose, kai visą Lietuvą sukrėtė dėl alkoholio įvykdyta keturguba žmogžudystė ir šių...

0

Darbas, asmenybės ugdymas ir bendruomenė
0 (0)

1920 metais Antonui Semionovičiui Makarenkai gubernijos liau­dies švietimo skyriaus vedėjas pasiūlo įkurti koloniją beglobiams vaikams. Jį pasitinka plikos nuniokotos pastatų sienos ir asocialūs nesiprausę beglobiai. Tradicinės teorijos ir metodai neveikia. Tiek pastatus, tiek jaunuolių sielas teks prikelti naujam gyvenimui nežinia kaip,...

1

Tyrimas: lietuvių nuomonė apie pabėgėlius – radikali
0 (0)

Nors pasigirdo kalbų, kad lietuvių požiūris į pabėgėlius keičiasi, naujausia apklausa rodo, kad tiesa – visiškai kitokia. Tik kas šeštas lietuvis į pabėgėlių priėmimą reaguoja teigiamai. 61,3 proc. visuomenės visiškai nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius. Maža to, net 72,7...

0

Lietuvos tragedijos: ar pasikeis valstybės taktika? Atviras laiškas valdžioje esantiems
0 (0)

Po Kražių nelaimės žiniasklaidoje padaugėjo komentarų ir nuomonių apie alkoholio žalą ir su juo susijusias kitas socialines problemas. Pagaliau politikai ima patikėti tuo, apie ką jau eilę metų kalba pavieniai asmenys ar nevyriausybininkai. Pagaliau bus padarytas vienas kitas labai reikalingas...

0

Kultūros tyrinėtojas: šiandien pagrindinės varomosios jėgos yra medijos ir ekologija
0 (0)

„Visa, ką parašome, šiandien yra pirmiausia perskaitoma mašinų“, – sako kultūros tyrinėtojas Matthew Fulleris. Londono universiteto profesorius, tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos „Blogoji medija“ autorius spalį skaitė atvirą paskaitą Kauno technologijos universitete (KTU). Pokalbis su M. Fulleriu prasideda nuo Kauno architektūros....

E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys5 (1) 3

E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys
5 (1)

Prancūzų sociologijos klasikas Emilis Durkheimas savižudybes pasiūlė aiškinti per socialinių veiksmų įtaką. Jo nuomone, savižudybė yra daugiau negu tik individualių veiksmų suma – tai reiškinys, turintis sisteminių požymių. Nagrinėdamas oficialias savižudybių ataskaitas, Durkheimas pastebėjo, jog vienos žmonių kategorijos linkusios žudytis...

0

E. Durkheimas: kodėl kasdieniam gyvenimui stinga prasmės?
5 (1)

Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma visuomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sieja vienoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie bendri įsitikinimai turi represinę galią – bendruomenė kaipmat nubaudžia kiekvieną, metusį iššūkį konvenciniam...

0

Naujas žmogus
0 (0)

„Pataisyti” žmogų mums per maža, mes turime jį perauklėti naujai, vadinasi, turime perauklėti taip, kad jis taptų ne tik nepavojingas arba nekenksmingas visuomenės narys, bet kad būtų aktyvus naujosios epochos veikėjas … Pagrindiniu teisės pažeidėjų perauklėjimo metodu aš laikiau tą,...

0

Socialinė alaus funkcija: vaikams ir sportininkams
0 (0)

Lietuvos gyventojų akivaizdžiai mažėja, tik nemažėja šalyje išgerto alkoholio kiekis. Kiek pripila alkoholio pramonė, tiek ir susigeria. Piliečiai atrodo stengiasi gerti mažiau: labiau rūpinasi sveikata, dažniau piktinasi girtais vairuotojais, daugiau kreipiasi gydytis dėl alkoholio priklausomybės, žalingo vartojimo. Vyresni piliečiai sakosi...

0

Minios išminties efektas: kiek stiklainyje guminių meškiukų? (video)
0 (0)

Kas sakė, kad minia – primityvių instinktų vedinas žvėris? Nebūtinai taip. Netgi priešingai – kolektyvinis protas gali būti efektyvesnis už individualų. Vyrukai iš Rygos nusprendė patikrinti tai matematiniu metodu, 100 praeivių gatvėje uždavę tą patį klausimą – kiek stiklainyje guminių...

0

Koks yra kultūros atgimimo kelias?
0 (0)

[„Baltijos kelias”, aut. Rimantas Lazdynas] Dabartinės mūsų visuomenės kultūrinio, politinio, ekonominio atgimimo esmę sudarė sveiko, aiškaus mąstymo reakcija į tuometines susidėvėjusias idėjas ir tvarką. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, Baltijos kelyje...

0

Charakteris ir kultūra
0 (0)

Nuo bendrosios pedagogikos socialinė pedagogika, atsiskyrė palyginti neseniai. Net ir pati pedagogika kaip savarankiška mokslo šaka, susiformavo tik XVII amžiuje. Šis įvykis siejamas su čekų pedagogo J. Komenskio (1670) vardu bei jo veikalo „Didžioji didaktika” pasirodymu. Socialinės pedagogikos užuomazgos randamos...

0

Užsienio studentė: brazilai žino, kaip reikia gyventi
0 (0)

Melike Kalkan – socialinės antropologijos magistrantė, kuri studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) atvyko iš šiaurinės Kipro dalies. Mergina pasidalino savo neišdildomais prisiminimais iš tolimosios Brazilijos, kur ji praleido pusmetį studijuodama Popiežiškajame katalikiškame Mino Žeraiso universitete kaip dvišalių mainų studentė....

6

Kodėl pas žydus neįtikėtinai aukštas IQ?
5 (2)

Iliustracija: pixabay.com Aškenaziai – viduramžių Elzaso, Reino slėnio ir Rytų Europos žydų palikuonys. Alberto Einšteino medicinos koledžo (Albert Einstein College of Medicine) genetiniai tyrimai leidžia spėti, jog Aškenazių kraujo linija nuo kitų žydų atsiskyrė maždaug prieš 2500 metų. 40 %...

Rūšies išmirimo priežastis – „Rojus“. Eksperimentas „Visata – 25“4.5 (8) 0

Rūšies išmirimo priežastis – „Rojus“. Eksperimentas „Visata – 25“
4.5 (8)

Iliustracija: © Volker Möhrke/Corbis Amerikiečių mokslininkas-etologas Džonas B. Kelhunas (John B. Calhoun) XX amžiaus 60-70-aisias metais atliko eilę stebinančių eksperimentų. Dž. Kelhunas bandymams kaip visada pasirinko graužikus, nors žinoma tyrimo tikslo potekstė visada būdavo žmonių visuomenės ateities prognozavimas. Daugybės bandymų...

1

Prablaivėjimas tampa sniego gniūžtės efektą sukeliančiu reiškiniu
0 (0)

Kaip ten sakoma, net baisu sakyti, kad neprisikalbėti. Bet pasakyti norisi. Spaudoje perskaičiau jau kelias panašaus pobūdžio žinutes, tad manau, kad tai jau nebėra atsitiktinumai. Pagaliau tai jau galima vadinti reiškiniu. Kalbu apie savivaldybių tarybų sprendimus ar merų pasisakymus, kad...

0

Lietuvos mokslininkai ieškos šalies gerovės sprendimų, skirta 1,3 mln. eurų
0 (0)

Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių” pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms...

0

Masinis skurdas: išnykusio žmonių įsitraukimo į visuomenės reikalus pasekmė?
0 (0)

Kodėl vieni žmonės skursta, o kiti uždirba daug pinigų ir gali džiaugtis gyvenimu? Ar skurstantieji yra patys kalti, nes per mažai dirba, priima nerealius ir nepagrįstus sprendimus ir per mažai rūpinasi ateitimi? Ar kalta visuomenė, kuri nesugeba skurstantiesiems suteikti reikalingų...

0

Apklausa: kokie labiausiai branginami dalykai namuose ir ką mėgsta vagys?
5 (1)

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog labiausiai visų branginamas dalykas namuose yra dokumentai. Grupuojant apklausos dalyvius, jų prioritetai išsiskirsto į kelias kategorijas – moterims daug labiau nei vyrams svarbūs papuošalai, vyrai beveik dvigubai labiau už moteris brangina laisvalaikio prekes, o gyvūnus...

Turime per daug mokyklų, kuriose jaunuoliai nesimoko, o yra žlugdomi0 (0) 0

Turime per daug mokyklų, kuriose jaunuoliai nesimoko, o yra žlugdomi
0 (0)

Paprastai Lietuva nelaikoma atsilikusia trečiojo pasaulio valstybe, o mes patys vis akcentuojame, kad mūsų šalis plėtojasi gana vientisai, esą pas mus nėra skurdo bastionų, o viešasis sektorius visur veikia vidutiniškai. Vis dėlto tai gana paviršutiniškas įspūdis. Žurnalui „Reitingai“ pradėjus tyrinėti...

0

Duomenys apie absolventų karjerą Lietuvoje: specialybės, algos, tendencijos
0 (0)

Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji...

Psichologas: Lietuvos keliuose „kelių ereliai“ ir turtuoliai kovoja dėl socialinio statuso0 (0) 1

Psichologas: Lietuvos keliuose „kelių ereliai“ ir turtuoliai kovoja dėl socialinio statuso
0 (0)

Atšilus orams, vairuotojai vis stipriau spaudžia akseleratoriaus pedalą, viršijamas greitis, pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės (KET), tad didėja ir avarijų keliuose skaičius. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad pagal elgesį kelyje, galima išskirti kelis pagrindinius eismo įvykių sukėlėjų ir...