Category: Kultūra
A. TEREŠKINAS: tik pripažindami, kad esame reikalingi vieni kietiems – kursime gerovę
Savo naujausioje knygoje „Bjaurūs jausmai“ paliečiate melo temą, kuris apibrėžiamas, kaip socialinis toksiškų atliekų atitikmuo, kurių plitimas, kaip rašote, gali sužaloti kiekvieną. Išties turbūt esame tiesiog paskendę nuodingose kasdienio melo šiukšlėse, besipilančių kone iš visur. Jūsų nuomone, ką galima padaryti,...
Priimti save
Pakanka vien to, kad egzistuoji. Atmink, kad nepaisant tavo elgesio ir pozicijų tu esi vertingas/-a kaip žmogiška būtybė, kuri yra gerokai sudėtingesnė už akmenį, medį, už lango stypsančius pastatus ar kokį naujausią kompiuterį. Kiekvienas žmogus, tiek fizine, tiek psichine prasme...
Vėlinių laikotarpio lietuvių liaudies dainų psichologinės prasmės
Orui vis labiau rudenėjant, trumpėjant dienoms, gamtai po truputį šąlant ir stingstant turbūt neretas iš mūsų pradeda jausti ir besikeičiančius vidinius, psichologinius, procesus. Atrodo, ir kultūra, ir gamta kviečia nurimti, susitelkti į savo vidų, daugiau laiko praleisti apmąstymuose, prisiminti gyvenimo...
Religija ir filosofija
Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau, bet ir vienam kitam smalsaujančiam skaitytojui,...
Koks yra homo sovieticus žmogus?
Sovietmetis – tai laikotarpis, kuris kiekvienam žmogui sukelia skirtingus jausmus. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar bandoma įvertinti, kokią žalą sovietmetis padarė ne tik kultūrai, bet ir pačiam žmogui. Yra nemažai straipsnių, mokslinių tyrimų apie sovietmečio laikotarpį, bet dar nebuvo ištirta homo...
MINIMALIZMAS ir 55 patarimai padėsiantys atsisveikinti su nereikalingais daiktais
Pasaulyje daugėja žmonių ir mažėja resursų, žmonės daugiau keliauja, rūpinasi ekologija, vertina laisvę, tampa sąmoningesni, todėl minimalistinis gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis. Minimalizmas – tai priemonė, grindžiama idėja, jog iš tiesų mums nieko netrūksta, padedanti rasti laisvę nuo baimės, nerimo,...
Užsienio studentų integraciją apsunkina užsidarymas savo bendrataučių rate
„Mus masina smagios žinios apie egzotiškus kraštus, tačiau jos ne ypač gelbsti realiose kasdieninėse situacijose, kai, tarkim, dėstytojui reikia „prakalbinti“ ir įtraukti į diskusiją iš pažiūros pasyvų studentą iš tolimosios Azijos, kuriam viešai reikšti nuomonę vyresnio žmogaus akivaizdoje gali būti...
Nuo savanų iki savų namų: individuali patirtis
Ar egzistuoja universalios erdvės išdėstymo savybės, kurios įkūnytų jaukius, visiems ir kiekvienam labiausiai tinkančius ir patinkančius namus? Tokį klausimą kelia aplinkos psichologijos atstovai, kurie tiria, kaip žmones veikia juos supanti aplinka, ieško būdų, kaip sukurti kuo palankesnę aplinką kasdieniam gyvenimui, darbui, poilsiui....
Ar lietuviai bus krišnaistai?
„Senovės baltų religinė bendrija“, save dar vadinanti „Lietuvos Romuva“ (todėl toliau ją vadinsiu tiesiog Romuva) skaičiuoja jau dvidešimt penktus savo veiklos metus, nors neoficialiai ši veikla yra gerokai ilgesnė. Per šį laikotarpį padarytas įdirbis juntamas visoje Lietuvoje. Anapilin iškeliavus ilgamečiam...
Antropologas Victoras de Munckas: apie socialinę antropologiją
„Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis“, – sako amerikiečių profesorius, antropologas Victoras de Munckas, dirbęs Valstybiniame Niujorko universitete ir...
Dailės terapija iš arčiau: kaip menas veikia psichiką?
XX a. pirmame dešimtmetyje Lietuvoje kilo sąmyšis vaizduojamojoje dailėje. Daugelis menininkų tokią situacija įvardino nuosmukio amžiumi. Tikėta, jog dailė priėjo akligatvį, kuris vertė rinktis siekiamybės tipažą – impresionizmą, realizmą, fovizmą. Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ši situacija padarė tapybos veržimosi nežinia kur...
Kultūros tyrinėtojas: šiandien pagrindinės varomosios jėgos yra medijos ir ekologija
„Visa, ką parašome, šiandien yra pirmiausia perskaitoma mašinų“, – sako kultūros tyrinėtojas Matthew Fulleris. Londono universiteto profesorius, tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos „Blogoji medija“ autorius spalį skaitė atvirą paskaitą Kauno technologijos universitete (KTU). Pokalbis su M. Fulleriu prasideda nuo Kauno architektūros....
Koks yra kultūros atgimimo kelias?
[„Baltijos kelias”, aut. Rimantas Lazdynas] Dabartinės mūsų visuomenės kultūrinio, politinio, ekonominio atgimimo esmę sudarė sveiko, aiškaus mąstymo reakcija į tuometines susidėvėjusias idėjas ir tvarką. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, Baltijos kelyje...
Charakteris ir kultūra
Nuo bendrosios pedagogikos socialinė pedagogika, atsiskyrė palyginti neseniai. Net ir pati pedagogika kaip savarankiška mokslo šaka, susiformavo tik XVII amžiuje. Šis įvykis siejamas su čekų pedagogo J. Komenskio (1670) vardu bei jo veikalo „Didžioji didaktika” pasirodymu. Socialinės pedagogikos užuomazgos randamos...
Užsienio studentė: brazilai žino, kaip reikia gyventi
Melike Kalkan – socialinės antropologijos magistrantė, kuri studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) atvyko iš šiaurinės Kipro dalies. Mergina pasidalino savo neišdildomais prisiminimais iš tolimosios Brazilijos, kur ji praleido pusmetį studijuodama Popiežiškajame katalikiškame Mino Žeraiso universitete kaip dvišalių mainų studentė....
Kodėl pas žydus neįtikėtinai aukštas IQ?
Iliustracija: pixabay.com Aškenaziai – viduramžių Elzaso, Reino slėnio ir Rytų Europos žydų palikuonys. Alberto Einšteino medicinos koledžo (Albert Einstein College of Medicine) genetiniai tyrimai leidžia spėti, jog Aškenazių kraujo linija nuo kitų žydų atsiskyrė maždaug prieš 2500 metų. 40 %...
Kai atrasime save, atrasime visą pasaulį
„Aplinka, baimė dėl pinigų ir kitų dalykų mus slopina, verčia sėdėti savo narvelyje – gauni pavalgyti, būni šiltai, tai ir tupėk, niekur nejudėk! Ne kiti, patys save čia įspraudėme. Laukiame išeiginių, kol galėsime daryti, kas mums patinka. Tik tam atėjai...
Ar daina apie Velnią ir vaikų žudymą gali būti juokinga?
Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose, kaip Youtube ar Facebook, pasirodė nemažai nufilmuotų vaizdų, kuriuose paaugliai nepagarbiai ar netgi brutaliai elgiasi su mokytojais, tėvais, draugais ar benamiais. Tai įkvėpė vieną lietuvaitį sukurti dainą, skirtą vaikams, kurios žinutė buvo: „O jeigu ir jie...
Kodėl lietuviai nebemoka švęsti be alkoholio?
Lietuviškas mentalitetas ar tautos prakeiksmas, kad stovint ant didžiųjų metų švenčių slenksčio, retam pavyksta jį peržengti nepakėlus taurelės vienokio ar kitokio alkoholinio gėrimo? Gal kam ir įprasta manyti, kad „atsipalaidavimas“ per šventes – nieko tokio. Bet žalingų įpročių prevencijos specialistai...
Ar skaitymo naudą kas begaudo?
Įsibėgėja tamsusis metų laikas. Jam stojus visuomenė ištisus šimtmečius tradiciškai sėsdavo su knyga prie židinio, idant sutrumpintų ilgus vakarus. Tik nieko nėra amžino po saule net ir tamsiuoju metų periodu. Poindustrinį žmogų užgriuvo ir tebegriūna lavina technologijų siūlomų pasirinkimų. Interaktyvus...
Socialinė įtaka
Išmokto bejėgiškumo pavyzdys. Eksperimentas su beždžionėmis. Šaltiniai: Stephenson, G. R. (1967). Cultural acquisition of a specific learned response among rhesus monkeys. In: Starek, D., Schneider, R., and Kuhn, H. J. (eds.), Progress in Primatology, Stuttgart: Fischer, pp. 279-288. Mentioned in:...
Su daina – į sveikatą ar ligą?
Ar sutiktumėte garsiai uždainuoti apie seksą, smurtą, mirtį ar su daina prakeikti žmogų, išvadinti necenzūriniais žodžiais bei palinkėti nusisukti sprandą? Ar labiau priimtina dainuoti ar klausytis apie meilę, draugystę, pasiaukojimą, gyvenimo prasmę ir patriotizmą? Pasakyk, kokios muzikos klausaisi, ir aš...
A. Mockus: reikia sugriauti visuomenės susvetimėjimą
„Laisvosios bangos” studijoje viešėjęs buvęs Bogotos meras, profesorius Antanas Mockus teigia, kad dabartinėje visuomenėje pamirštame vertinti gyvenimo prasmę, o neretai ir patį gyvenimą. Laisvoji banga: Kai kandidatavote į Kolumbijos prezidentus, Jūsų kampanijos šūkis buvo: „Su išsilavinimu viskas įmanoma”. Jūs tikrai...
Kodėl degraduoja visuomenė?
Iliustracija: Natalya Letunova / Unsplash Pagrindinė priežastis, kodėl žlugo kultūra, buvo mąstymo bejėgiškumas, tačiau be jo mūsų laikais galioja dar nemaža kitų veiksnių, stabdančių kultūros pažangą. Jų esama tiek dvasiniame, tiek ekonominiame gyvenime, iš esmės juos visus lemia vis nepalankesni...
8 kultūringo žmogaus savybės
Iliustracija: Analise Benevides / Unsplash Ką reiškia būti kultūringu žmogumi? – klausia mūsų rašytojas A. Čechovas. Jis mums užduoda klausimus: ar aš turiu skaityti tam tikrų autorių knygas? Gal turiu perskaityti tam tikrą kiekį knygų? Gal turiu turėti nuomonę apie...
Nestinarai, šokantys ant karštų anglių (Video)
Šokiai basomis ant įkaitusių žarijų, vadinami nestinarstvo,- vienas įdomiausių bulgarų kultūrinio paveldo fragmentų. Unikalus reiškinys, tiltas tarp praeities ir ateities, vykstantis pačiame Europos viduryje, apie kurį ilgai niekas nežinojo už Bulgarijos ribų. Dabar šį ritualą galima pamatyti ir kai kuriuose...
Paslaptinga simbolių kalba
Turbūt daugelis jūsų prisiminsite vaikystėje turėtą pliušinį meškiuką ar kitokį žaislą, be kurio negalėdavote užmigti. O gal būdami paaugliais ieškojote pievoje keturlapio dobilo, nešiojote ant kaklo grandinėlę su pasagėle? Galbūt dabar mūvite vestuvinį žiedą, o piniginėje turite monetą, kurios niekada...
Tyrimas: kultūrinė veikla nedomina ketvirtadalio gyventojų
38 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o ketvirtadalis nurodo neturintys jokio noro dalyvauti kultūrinėje veikloje, atskleidė tyrimas. Jo duomenimis, aktyvesni kultūros vartotojai ir dalyviai, ypač vertinant scenos menus (dainavimą, grojimą, šokį ir vaidybą) yra aukštesnio išsilavinimo, didesnių miestų, jaunesni...
Japonai: tradicijos, bendravimas, vertybės
Įsivaizduokite, kad jums netikėtai pasitaikė proga gurkšnojant arbatą pabendrauti su mokytoja iš Japonijos. Apie tai, kuo mes panašūs, ir kuo skiriamės, apie japonų kultūrą – Dailės Čekanavičiūtės pokalbis su gerbiama Hisae, vyresniųjų klasių mokytoja iš Tokijo. – Sakykite, kodėl mokant...
Skausmo terapija ir kentėjimo rinka TV laidose
Pirmojoje išimtinai lietuviškai popkultūrai skirtoje sociologinėje studijoje Artūras Tereškinas rašo: „Pasakyk, kokias laidas žiūri, ir aš pasakysiu, kas tu.” Galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į popkultūrą, jį galima apibendrinti šitaip: masiškai gaminamos kultūrinės prekės – neautentiškos, banalios, pernelyg...
Požiūris į gyvenimą: racionalus ir romantiškas
Taigi, noriu suskirstyti žmogiškąjį supratimą į dvi rūšis – klasikinį bei romantinį. Svarstant galutinės tiesos sąvokomis šitoks padalinimas mažai teturi prasmės, bet jis yra gana pagrįstas, kuomet mąstai klasikiniu požiūriu, kuris buvo naudojamas atrandant ar sukuriant formuojančių principų pasaulį. Sąvokos...