fbpx

Category: Sociologija

1

Dalis mamų apgailestauja, kad susilaukė vaikų
4.4 (7)

Valerie Heffernan ir Katherine Stone, mokslininkės iš Meinuto (angl. Maynooth) ir Varviko (angl. Warwick) universitetų straipsnyje “International Responses to Regretting Motherhood“ (Tarptautinis atsakas į gailėjimąsi tapus motina) (2021), aptaria kokio atsako žiniasklaidoje ir socialinėse medijose sulaukė Izraelio mokslininkės Orna Donath...

0

A. TEREŠKINAS: tik pripažindami, kad esame reikalingi vieni kietiems – kursime gerovę
5 (3)

Savo naujausioje knygoje „Bjaurūs jausmai“ paliečiate melo temą, kuris apibrėžiamas, kaip socialinis toksiškų atliekų atitikmuo, kurių plitimas, kaip rašote, gali sužaloti kiekvieną. Išties turbūt esame tiesiog paskendę nuodingose kasdienio melo šiukšlėse, besipilančių kone iš visur. Jūsų nuomone, ką galima padaryti,...

0

JAV sociologas P. Drausas: Lietuvos miestams išnykimas neturėtų grėsti
0 (0)

Lietuvoje netrūksta nerimo dėl migracijos, tačiau vargu ar mūsų šalies miestus galėtų greitai ištikti toks likimas, koks ištiko Detroitą JAV, ramina nykstančius miestus tyrinėjantis sociologas, Michigano-Dearborno universiteto mokslininkas Paulas Drausas, kuris šią savaitę Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dalyvaus miesto sociologijai...

0

Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai
0 (0)

Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą. Sociologija daugeliui pirmiausia...

0

VDU mokslininkų tyrimas: kurių sektorių darbuotojai dažniausiai į darbą ateina neblaivūs?
0 (0)

Remdamiesi biometrine darbuotojų blaivumo patikros sistema, kartu su kolegomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) išanalizavome daugiau nei 700 tūkst. atvejų, kurie padėjo atskleisti realią padėtį apie neblaivius darbuotojus darbo vietoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiausiai girtų darbuotojų yra transporto sektoriuje, daugiausiai...

0

Religija ir filosofija
0 (0)

Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau, bet ir vienam kitam smalsaujančiam skaitytojui,...

0

Nors vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, jų gerovė vis dar neužtikrinta
0 (0)

Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų...

0

133 000 Lietuvos vaikų skursta: kaip padėti?
0 (0)

2016 m. ištyręs žmogaus teisių situaciją Lietuvoje Europos Tarybos komisaras N. Muižnieks savo ataskaitoje Europos Komisijai konstatavo, jog nors šalis ir yra suformulavusi tikslus, bet praktikoje jie sunkiai įgyvendinami. Viena iš sričių, kurioje jaučiamas atotrūkis, yra vaikų apsauga. Pateiksiu keletą...

0

Besaikis vartojimas: kaip išsivaduoti iš nekontroliuojamo pirkimo gniaužtų?
0 (0)

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimo kultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai. Kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime...

0

Prievarta prieš moteris: kodėl jos ilgus dešimtmečius gyvena su smurtaujančiais vyrais?
0 (0)

Lietuvoje kas penkta moteris, vyresnė nei 60 metų, patiria prievartą, tačiau pagalbos kreipiasi mažuma. Tokia situacija rodo, kad šis reiškinys yra tabu, nepripažintas kaip socialinė problema, kurią reikia spręsti. Senstant visuomenei, prievarta prieš vyresnio amžiaus moteris taps dar aktualesne. Rugsėjo-lapkričio...

1

Laimei užtenka 8 dalykų
0 (0)

Dauguma žmonių visą gyvenimą mėgina įminti laimės paslaptį. Nors atsakymas į klausimą, kur gi slypi laimė, gali taip ir likti nerastas, kiekvienas iš mūsų gali bent šiek tiek priartėti prie šios siekiamybės. Ekonomistas ir sociologas Randallas Bellas iš Kalifornijos išsiaiškino,...

0

Kodėl jūsų draugai turi vidutiniškai daugiau draugų nei jūs?
0 (0)

Ar jums niekad neatrodė, kad jūsų draugai populiaresni, daugiau bendraujantys, nei jūs pats? Mokslas teigia, kad jums šiuo požiūriu tikrai nesivaidena. Ir tai tikrai nėra dar viena keista žmogiško pasaulio pažinimo „algoritmų“ ypatybių sukuriama iliuzija. Tiesą sakant, dauguma žmonių jaučiasi,...

0

Prof. dr. Ilona Tamutienė. Ką bendro turi socialiai atsakinga prekyba alkoholiu ir dokumento rodymas?
0 (0)

Vienas žymiausių pasaulio ekonomistų, Nobelio premijos laureatas, neoliberalizmo ideologas Miltonas Friedmanas socialiai atsakingą verslą įvardija kaip pelno siekimą pagal nustatytas taisykles. Mano giliu įsitikinimu, pelnas yra verslo širdis, kuriai sustojus įvyksta mirtis. Ilgalaikėje perspektyvoje neįžvelgdamas pelno socialiai atsakingų priemonių nesiimtų...

0

A. Tereškinas: Kodėl sociologija, kaip ir meilė, gali kelti optimizmą?
0 (0)

Prof. dr. Artūras Tereškinas – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius Įsivaizduokite tris gyvenimiškas scenas Pirmoji:  vakar žiūrėjau vieną iš šimtų internetinių serialų, kurių serija trunka tik dešimt minučių. Patogu kaip greitasis maistas. Charakteriai kaip karikatūros, pasisakymai – savipagalbos...

0

VDU profesorė: Lietuvoje trūksta demografų, kurie padėtų formuoti viešosios politikos sprendimus
0 (0)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sociologijos katedros profesorė Vlada Stankūnienė teigia, kad Lietuvos demografinė situacija jau trečią dešimtmetį išlieka labai sudėtinga ir net blogėjanti, vyksta intensyvi depopuliacija. „Nors gimstamumo situacija stabilizuojasi, tačiau gimstamumas išlieka labai žemas, neužtikrinantis...

0

VDU sociologas A. Tereškinas: Gyvename nesaugumo, baimės ir neapykantos perpildytoje visuomenėje
0 (0)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Artūras Tereškinas, kūrybingai jungdamas sociologijos, antropologijos ir kultūrinių studijų disciplinas, sukūrė savitą kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tradiciją Lietuvoje. Jo darbai išsiskiria ne tik teorinės ir empirinės analizės sąsajomis ir sociologiniu refleksyvumu, bet ir...

0

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai
0 (0)

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam,...

Alkoholio tyrimų ekspertė sukritikavo prieinamumo ir kontrolės principus: socialinės žalos mažinimas iš viso ignoruojamas0 (0) 0

Alkoholio tyrimų ekspertė sukritikavo prieinamumo ir kontrolės principus: socialinės žalos mažinimas iš viso ignoruojamas
0 (0)

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus. Pamačiusi antraštę turėjau vilties, kad bus imtasi problemą spręsti iš esmės, sistemiškai, susiejant tikslą ir kontrolę su žalingo alkoholio vartojimo piktžaizde – smurtu ir...

0

Renkantis profesiją: klaidos baimė
0 (0)

Foto: Bethany Legg Po straipsnio pavadinimu turėtų būti paantraštė „Kaip tinkamai pasirinkti studijų programą?“ Dirbant akademinį darbą neretai tenka patarinėti būsimiems studentams ar jų tėvams šiuo klausimu. Pagrindinis sopulys, tarsi alcheminis eliksyras žadinantis klausinėtojus, – kaip nesuklysti renkantis studijų programą....

6

VDU sociologas: lietuviai į seksą žiūri per rimtai
0 (0)

„Lietuviams trūksta lakesnės erotinės vaizduotės. Jei žvilgtelėtume kad ir į šiuolaikinę lietuvių literatūrą, įdomesnės erotikos ten nerasime. Skaitančiam kitomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų ar prancūzų, ji paprasčiausiai atrodys juokinga“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas prof. dr. Artūras Tereškinas. Kad...

E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys5 (1) 3

E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys
5 (1)

Prancūzų sociologijos klasikas Emilis Durkheimas savižudybes pasiūlė aiškinti per socialinių veiksmų įtaką. Jo nuomone, savižudybė yra daugiau negu tik individualių veiksmų suma – tai reiškinys, turintis sisteminių požymių. Nagrinėdamas oficialias savižudybių ataskaitas, Durkheimas pastebėjo, jog vienos žmonių kategorijos linkusios žudytis...

0

E. Durkheimas: kodėl kasdieniam gyvenimui stinga prasmės?
5 (1)

Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma visuomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sieja vienoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie bendri įsitikinimai turi represinę galią – bendruomenė kaipmat nubaudžia kiekvieną, metusį iššūkį konvenciniam...

0

Ką lietuviams reiškia laimė?
0 (0)

Doc. dr. Audronė Telešienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto bakalauro studijų programos Duomenų analitika dėstytoja. Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai diskutuojama apie socialinį modelį, galimus pokyčius švietimo sistemoje, ekonomikos skatinimą, sprendimus, reikalingus sveikatos priežiūros sistemoje, ir kitus...

0

Autobiografinė refleksija
0 (0)

Sako, kad patys įdomiausi žmonės – tai „narkomanai“, „bomžai“, „psichai“, „valkatos“, „bobulytės“, „kiemo pikčiurnos“ „šventieji“, „ubagai“… Tie, kas tai sako – teisūs. Tačiau mes visada pamirštame įtraukti į šį „įdomiųjų durnių laivo“ sąrašą dar vieną įdomiąją ir paslaptingąją „socialinę rūšį“,...

0

Skausmo terapija ir kentėjimo rinka TV laidose
0 (0)

Pirmojoje išimtinai lietuviškai popkultūrai skirtoje sociologinėje studijoje Artūras Tereškinas rašo: „Pasakyk, kokias laidas žiūri, ir aš pasakysiu, kas tu.” Galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į popkultūrą, jį galima apibendrinti šitaip: masiškai gaminamos kultūrinės prekės – neautentiškos, banalios, pernelyg...