Category: Filosofija
J. G. Fichtė: asmenybės raida0 (0)
Johanas Gotlybas Fichtė (1762 – 1814) akcentavo moralinę ir pažintinę žmogaus autonomiją, pabrėžė sąmonės dinamizmą. Fichtė išskiria tris žmogaus norėjimo ir veikimo pakopas. Žemiausioje pakopoje yra geismas, kuris daiktuose mato tik poreikių tenkinimo priemonę. Šios pakopos tikslas – laimė. Tame...
Religija ir filosofija0 (0)
Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau, bet ir vienam kitam smalsaujančiam skaitytojui,...
Tikslai, vedantys į niekur arba kada savipagalba ir saviapgaulė žengia koja į koją?0 (0)
Sutinku seną pažįstamą, klausiu: – Tai ką veiki? Kuo užsiimi? – Ai, žinai, vis ieškau savęs… ——– Vyksta grupinė terapija… Viena garbingesnio amžiaus dalyvė ir verkia, ir juokiasi vienu metu, kiek aprimusi užtraukia vaikišką dainelę. Klausiu: – Ką čia darai?...
Psichoterapija grįsta Dasein analize (video)0 (0)
2015.04.11 LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTO, lyginamųjų kultūros studijų skyriaus surengtoje aštuonioliktoje ciklo „Neklasikinė ir XX a. filosofija“ respublikinėje konferencijoje „Heideggerio iššūkis vakarų mąstymo tradicijai“ Lina Vidauskytė skaitė pranešimą skirtą egzistencinei psichoterapijai/fenomenologinei psichologijai. M. Heideggerio fundamentalioji ontologija ir Dasein analizė: Foto:...
Šizoanalizė v. s. psichoanalizė5 (1)
Samuelis Beckettas ir Gilles’is Deleuze’as: kodėl išėjęs pasivaikščioti šizofrenikas yra geriau negu neurotikas gulintis ant kušetės? Molojaus kelionė dviračiu… Kaip teigia Mišelis Fucault’o, savo pratarmėje amerikietiškam „Anti-Edipo“ leidimui – pokarinėje Europoje, esmiškai apie vykstančius visuomenėje reiškinius, turėjo teisę prabilti tik...
Žmogus – tai paprasta0 (0)
Pasiblaškęs po internetą, neradau išsamaus apibūdinimo, kas yra valstybė. Iš to ką radau , galima daryti išvadą, kad valstybė,tai žemės lopinėlis, žemės planetoje, kurios teritorijoje egzistuoja augmenija ir gyvunija, tame tarpe ir žmonės. Evoliucijos eigoje susiklosčiusioje situacijoje, žmonės įgavo dominuojantį...
Šiuolaikinės filosofinės antropologijos magistratūra0 (0)
Kviečiami stoti į LEU – į Šiuolaikinės filosofinės antropologijos magistratūrą Svarstysime klausimus: Kas yra žmogus? Kaip yra įmanomas žmogaus fenomenų suvokimas iš fenomenologinės, hermeneutinės ar Nietzsche’s atvertos perspektyvos? Ką apie žmogų sako Rytų kultūra? Kaip galimas Vakarų ir Rytų kultūrų...
Besąlygiškumas arba ką reiškia gyventi autentiškai pagal Jaspersą?4 (1)
Besąlygiškumas yra veiksmo pagrindas ir todėl yra ne pažinimo, o tikėjimo objektas. Kol savo veiksmo priežastis ir tikslus aš tik pažįstu, lieku baigtinis ir sąlygiškas. Tik kai pradedu gyventi nebesiremdamas objektiniu pažinimu, aš gyvenu besąlygiškai … Besąlygiškumas reikalauja pasirinkti. Apsisprendimas...
Apie malonumų ir flirto esmę0 (0)
Nėra nė vieno teiginio, kuriam nebūtų galima surasti kito, jam priešingo, sako patys išmintingiausi filosofai. Neseniai aš prisiminiau puikius žodžius, kuriuos pasakė vienas senovės mąstytojas, norėdamas pabrėžti savo panieką mirčiai: „Joks gėris negali suteikti mums tiek malonumo, kaip tas, kurį...
Apie skirtingas nuomones5 (1)
Aš anaiptol neniekinu nuomonių prieštaraujančių manajai. Man nė kiek nebaisu, jeigu mano sprendimai prieštarauja kitų žmonių sprendimams; tai, kad jie laikosi kitokios nuomonės, man visai nekliudo bendrauti su jais. Priešingai, kadangi universaliausias gamtos bruožas – įvairovė, o ji būdingesnė žmogaus...
Tarpusavio skirtumai5 (1)
Išmintį skatina viskas, kas lavina protą, teikia jam įspūdžių. M. Montaigne’is savo paties išminties šaltiniu laikė keliones ir bendravimą. Aš nedarau tos visiems būdingos klaidos – vertinti kitą pagal save. Aš lengvai įsivaizduoju visiškai nepanašius į save žmones. Ir, žinodamas,...
Praktinė filosofija0 (0)
Paprastus principus, kurie padeda žmogui surasti tinkamą gyvenimo būdą, tikriausiai galima pavadinti dar ir filosofija. Bet tai nėra vien tik teorija, kurios mokomasi sėdint prie knygų. Tai yra išgyventa filosofija, pagimdyta patirties ir praktikos. Jei paklausite, kodėl tokios filosofijos reikia,...