Vaikų darbas vasarą: ką svarbu žinoti?
Iliustracija: jcomp / freepik.com
Daugelis tėvų Lietuvoje sutiktų, kad sulaukę 14 metų jų vaikai pradėtų dirbti. To norėtų ir patys vaikai, tačiau jų galimybės įsidarbinti – ribotos. Jaunuolių galimybes įsidarbinti norimoje vietoje riboja ne tik teisės aktai. Kai kurios įmonės, nors galėtų įdarbinti moksleivius, to vengia dėl jaunuolių atsakomybės trūkumo.
„Sezoninis darbas mokiniams yra naudingas. Jis padeda formuoti finansinius įgūdžius, suvokti pinigų vertę, o leisdami savo uždirbtus pinigus vaikai tai daro atsakingiau. Darbas taip pat įtvirtina atsakomybės, pareigos jausmą. Aišku, norisi, kad per vasaros atostogas vaikai spėtų ir pailsėti, todėl paaugliai neturėtų dirbti tiek, kiek suaugusieji“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tiesa, būtent pareigos jausmo trūkumas jauname amžiuje neretai pakiša koją norintiems įsidarbinti moksleiviams, sako Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
„Kai kurie nepilnamečiai jau po vienos ar dviejų darbo dienų nusprendžia jį mesti, nesilaiko darbo drausmės, į darbo vietą ateina, kada nori, todėl darbdaviai nenori tiek daug laiko skirti nepilnamečiams. Užuot priėmę 14 metų ir vyresnius moksleivius, jie dažniau renkasi įdarbinti jau sulaukusius 18 metų jaunuolius“, – sako M. Jankauskienė.
Dirbo patys, todėl leistų ir savo vaikams
„Swedbank“ sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ surengta apklausa parodė, kad didelė tėvų dalis savo vaikams dirbti leistų ir netgi skatintų tai daryti. 75 proc. iš beveik 500 apklausoje dalyvavusiųjų tėvų teigė, kad vaikus į darbą išleistų nuo 14 metų. Jaunesniems nei 14 metų vaikams tai daryti leistų 23 proc. atsakiusiųjų tėvų.
„Apklausos dalyviai pažymėjo, kad dažnas jų būdami 14 metų ar net jaunesnio amžiaus dirbo ir patys. Dažniausiai pagelbėdavo ūkininkams, skindavo uogų derlių, platindavo laikraščius ar skrajutes. Daugelis darbą vaikystėje prisimena kaip gerą finansinio raštingumo ir atsakomybės pamoką, padedančią prisijaukinti discipliną ir išmokti vertinti pinigus“, – komentuoja J. Cvilikienė.
M. Jankauskienė pažymi, kad vasaros atostogoms įsibėgėjant mokiniai aktyviai ieško laikinų įsidarbinimo galimybių. Pasibaigus mokslo metams į 45 šalyje veikiančius Jaunimo darbo centrus kasdien kreipiasi vidutiniškai po 12 moksleivių, kurie domisi vasaros darbo galimybėmis, konsultuojasi darbo teisės klausimais.
„Tiesa, kaip rodo tendencijos, įsidarbinti didesnes galimybes turi 18 metų sulaukę moksleiviai. Darbo saugos reikalavimai, materialinė atsakomybė riboja nepilnamečių įdarbinimą. Jie taip pat negali dirbti įmonėse, kuriose yra pamaininis darbas arba pardavinėjamas alkoholis. Nors mokiniams leidžiama dirbti nuo 14 metų, įsidarbinti šio amžiaus jaunuoliams galimybės praktiškai yra labai ribotos“, – sako M. Jankauskienė.
Dėmesys darbo sutarčiai
Pasak J. Cvilikienės, galima pastebėti, kad darbo skelbimų, tinkamų jaunesniems moksleiviams, yra labai mažai. Dažniausiai ieškantieji sezoninių darbuotojų nurodo, kad šie turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų. Populiariausi siūlomi darbai − ledų pardavėjų, prekiautojų suvenyrais, aplinkos tvarkytojų, derliaus surinkėjų, pagalbinių darbuotojų, lankstinukų platintojų.
„Tiesa, nors dominuoja skelbimai, kuriuose ieškoma vyresnių moksleivių, tai nereiškia, jog jaunesnieji neturi jokių galimybių įsidarbinti. Vis dėlto pradėti ieškoti darbo, tinkamo moksleiviams, vertėtų ne prasidėjus vasaros atostogoms, o anksčiau – gegužės ar net balandžio mėnesiais, kada darbdaviai pradeda ieškoti darbuotojų sezoniniam darbui“, – pataria J. Cvilikienė.
Tuo metu M. Jankauskienė sako, kad dažniausiai jaunimui mokamas atlyginimas yra minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu siekia 555 eurus neatskaičius mokesčių.
Tokia suma dažnu atveju bus potencialaus darbo užmokesčio lubos, nes 16 metų nesulaukusiems jaunuoliams įstatymų tvarka neleidžiama dirbti pilnos 8 val. darbo dienos, be to, nemaža dalis sezoninių darbų, pavyzdžiui, skrajučių platinimas, nereikalauja visos darbo dienos.
„Suradus tinkamą darbą visgi labai svarbu pasirūpinti darbo sutartimi – ji numato darbo garantijas ir sąlygas. Darbo sutartimi darbdavys prisiima atsakomybę už darbuotoją, įsipareigoja mokėti sutartą darbo užmokestį. Tuo atveju, jei darbdavys nevykdo šio susitarimo, sutartis yra pagrindas ginant pažeistas savo teises“, – pabrėžia J. Cvilikienė.
Jaunesniems – darbai už kišenpinigius
Nors sezoniniam darbui jaunuolių pradedama ieškoti dar pavasarį, moksleiviams tinkamų darbų galima rasti ir įpusėjus vasarai. Neretai tokių galimybių gali pasiūlyti vaiko šeima, artimieji ar kaimynai.
„Vasara, kada daliai tėvų ar senelių, o gal ir kaimynų praverstų pagalba sode, darže ar, tarkime, remontuojant būstą, gali būti puiki proga išmokti, kaip uždirbami pinigai. Ir tam, beje, visai nebūtina laukti vasaros. Kišenpinigius už atliktus namų ruošos ir buities darbus galima duoti visus metus. Jau nuo 6–7 metų uždirbami kišenpinigiai padės ugdyti discipliną bei pajusti pinigų vertę“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.