meile-konfliktai

Klausimas: Su mergina bendraujame daugiau kaip 3 m. Abu šiuo metu mokomės universitetuose, mums po dvidešimt metų, gyvename skirtinguose bendrabučiuose, bet tikrai netoli vienas kito. Esame vienas kitam pirmas(-a) parneris(-ė) ir sutariame tikrai gerai. Netikiu, jog gali kas nors pasikeisti. Nors… Ji man yra kelis kartus sakiusi, jog jaučiasi esą neišsilaksčiusi. Kas kartą, kai apie tai pagalvoju, ar Ji tai pakartoja (per šiuos 3 m. tai girdėjau keturis kartus), aš save žeminu ir smerkiu, jog negaliu suteikti Jai laimės tiek, kad panelė negalvotų šitaip ir įvertintų mano pastangas bei norą gyventi, bendrauti, mylėti kartu be išsiskyrimo ar pykčių.

Mes vienas kitam nemeluojame ir esu tuo pilnai įsitikinęs. Deja, kartais šį tą tikrai nutylime, bet niekada nieko rimto. Pastebėjau tai patikrinęs, kaip ir Ji mane. Vienas kitam kartojame kaip pasitikime vienas kitu, bet iš tiesų tai nėra tikras pasitikėjimas. Tai tik 80 procentų. Nors užtikrintai žinau, jog manęs partnerė niekada neišduos, lygiai kaip ir aš Jos.

Kaip ir viskas tikrai gerai, bet mūsų būdai skiriasi ir tai yra labai natūralu. Aš esu ramus, nors taikausi prie aplinkos, bet stengiuosi ją atsirinkti, nesusidėti su asmenimis, kuriais nenorėčiau būti. Mylimoji yra taip pat labai rami, Ji nuo mažens griežtai auklėjama, negėrė, nevartojo, nors paauglystėje iš pykčio, jog paauglei viskas draudžiama, pradėjo rūkyti.

Tada pasirodžiau aš. Buvo sunku, bet ši ypatinga panelė man labai patiko nuo pat pradžių ir sugebėjau Ją kiek pakeisti. Mergina nustojo rūkyti, kiek labiau subrendo. Aš mačiau Ją švytinčią!! Man tai yra didžiausia laimė. Gyvenime tiek daug nesidžiaugiu, kaip matydamas šios merginos šypseną. Metus laiko gyvenome fantastiškai. Po metų persikėlėme iš namų į naujus miestus dėl studijų. Mergina atitrūkusi nuo mamytės „pavadėlio“ pilna entuziazmo bendrauti norėjo susipažinti su nauju milijonu žmonių. Pradėjo lankytis kiekvienoje studentų šventėje, ieškojo naujų pažinčių. Aš dėl to ant jos nei kiek nepykstu.

Žinoma, studentų susipažindinimo žaidimai dažniausia vyksta vartojant alkoholį. Negeriančiai panelei pradėti vartoti alkoholį tokiais pat kiekiais kaip šalia esantys asmenys yra kiek pavojinga. Aš būti šalia
negaliu, nes esame iš skirtingų universitetų ir tam galimybės nebuvo, o net kai ji atsirasdavo, manęs nepakviesdavo ar nesutikdavo, jog eičiau kartu, nes „ten renkasi visi savi“.

Per šiuos susitikimus panelė pirmą kartą mėgino stipriuosius svaiginančius gėrimus ir net mėgino rūkyti žolę. Viskas vyko ne vienu susitikimu, o per šiuos dvejus metus. Aš Jai po kiekvieno karto kartoju, jog man tai nepatinka, ir Ji atsako esą jaučianti ribas ir dar (tikrai) nėra nieko baisaus nutikę. Bet aš bijau. Pasitikiu mergina, bet nepasitikiu aplink ją supančiais asmenimis. Nežinau, ką man daryti. Studentė nori bendrauti. Aš pats noriu, jog Ji bendrautų, bet nesutinku, jog tai turi vykti vartojant alkoholį.

Aš tikrai nenoriu uždaryti merginos, kaip tai buvo iki pasirodant man Jos gyvenime. Aš tebebijau žodžių, jog jaučiasi neišsilaksčiusi. Bijau, jog smalsumas sužinoti apie kitus vaikinus nugalės. Nenoriu laukti, kol Ji grįš, nenoriu, kad Ji išeitų. Labai vertinu šį žmogų ir man yra svarbi Jos savijauta. Bijau pririšti, bet nenoriu visai paleisti. Pasitikiu ja, bet mane tai slegia. Aš nežinau kaip man elgtis. Ar drausti ir kaltinti save, bei bijoti, ar tęsti toliau šį pažeminimą ir tiesiog laukti…

Mes vienas kitam nemeluojame ir esu tuo pilnai įsitikinęs. Deja, kartais šį tą tikrai nutylime, bet niekada nieko rimto. Pastebėjau tai patikrinęs, kaip ir Ji mane. Vienas kitam kartojame kaip pasitikime vienas kitu, bet iš tiesų tai nėra tikras pasitikėjimas. Tai tik 80 procentų. Nors užtikrintai žinau, jog manęs partnerė niekada neišduos, lygiai kaip ir aš Jos.

Labai dėkoju už jūsų suteikiamą pagalbą,
Mindaugas (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveikas, Mindaugai,

skaitant Tavo laišką girdžiu, kad jautiesi labai pasimetęs, vis svarstai, kaip bendrauti su mergina. Įsivaizduoju, kad gali jaustis ir pavargęs nuo įtampos, kai slegia nežinia, kaip toliau elgtis. Manau svarbu pastebėti, iš kur kyla Tavo noras kuo arčiau savęs laikyti merginą. Atrodo, laiško pabaigoje išsakai gana esminius dalykus – Tau baisu, kad ji gali Tave palikti ar būti neištikima. Žinai, labai suprantama ir bendražmogiška ši baimė, nuogąstavimas, be jo turbūt labai nedaug santykių klostosi. Tik štai išsigandę kartais elgiamės ne taip, kaip norėtume, skubotai, neretai persistengiame. Dar sakoma, baimės akys didelės, tad ji ir mūsų situacijos matymą nuspalvina, galime įžvelgti mus gąsdinančius dalykus ten, kur jiems ne visai yra pagrindo. Pabandysiu toliau atsakyme peržvelgti, kaip mano akimis šios baimės reiškiasi Tavo mintyse, jausmuose ir elgesyje.

Pirmiausia, atrodo Tau labai baisu pamatyti, jog Jūsų santykiai gali būti ir ne vien idiliški – laiške labai dažnai kartoji, kad Jūsų santykiuose viskas yra gerai. Be to, pastraipa apie tai, kad vienas kitam nemeluojate, nors toliau rašai tik apie 80 proc. pasitikėjimą, kartojasi dukart (nesu tikra, gal čia redagavimo klaida, bet galbūt ji neatsitiktinai būtent tokia). Manau čia labai tinka posakis „nėra namų be dūmų“. Ir ne tik ta prasme, jog neegzistuoja idealūs santykiai, bet ir tai, kad tik per didesnį ar mažesnį konfliktą galime atrasti abiems tinkamą tiesą, pamatyti vienas kito skirtingumus ir išmokti juos gerbti. Suprantu, kad nesutarimai gali gąsdinti, nes kiekviename iš jų glūdi galimybė suprasti, kad judviems nebe pakeliui. Visgi čia turi pasirinkimą – gyventi visas jėgas skiriant įsitikinimui ar įvaizdžiui, kad viskas tvarkoje (o tam reikia nuneigti nesutampančius norus bei požiūrius), arba surizikuoti pasirodyti tikruoju savimi bei pilnai pamatyti kitą.

Suprantu, kad gali gąsdinti ir merginos žodžiai, jog ji jaučiasi neišsilaksčiusi. Tik iš Tavo laiško man neliko aišku, ką ji turi omenyje – atrodo, jog Tu interpretuoji, kad ji jaučiasi turėjusi per mažai vaikinų, galbūt mažai seksualinės patirties įvairovės. Bet kita vertus, tai gali būti ir linksminimasis su draugais, įvairių svaigiųjų gėrimų ar kitų medžiagų išbandymas, naktinių klubų, koncertų lankymas. Mano akimis, visa tai pilnai galima nuveikti ir nekeičiant partnerio – vaizdžiai tariant, lakstyti po pievas dviese. Žinoma, tai reikalautų ir Tavęs prisitaikyti prie jos norų – arba leisti jai su kitais žmonėmis linksmintis, arba pačiam kartu su ja tokiais būdais leisti laiką, kas, kaip suprantu, nėra Tau įprasta.

Panašu, Tau norisi merginą keisti, kontroliuoti pagal savo pavyzdį. Tikiu, jog Tau gali būti sunku tai girdėti ar pastebėti savo elgesyje, tačiau ir savo laiške išsakai nemažai prieštaringų jausmų, pavyzdžiui, teigi, kad nepyksti ant merginos dėl jos linksminimosi su naujais pažįstamais, tačiau vėliau primeni jai, kad alkoholio ir kitų svaigių medžiagų vartojimas Tau nepatinka. Man susidarė įspūdis, kad mergina anksčiau gyveno tarsi šuo ant trumpo pavadžio, dabar Tau norisi paversti ją kanarėle auksiniame narvelyje. Išleidi truputį į laisvę, bet grįžus švelniai uždarai – siūlai savo meilę, dėmesį, nesutikimų nutylėjimą, kad tik nenorėtų skraidyti vėl. Žinoma, tai yra kitoks kontrolės būdas, negu kad tiesioginis draudimas, apie ką pasakoji draugės paauglystėje, bet esmė lieka ta pati – tokiu būdu parodai jai, kad nepasitiki jos gebėjimu būti savarankiška ir atsirinkti, kas jai yra tinkama, o kas ne.

Galiausiai keliose vietose mini, kad jautiesi pažemintas. ­Svarstau, kuo tai susiję su Tavo verte, kad mergina šiuo metu turi savų poreikių, kurie yra kitokie nei Tavo? Tu neprivalai jai atstoti viso pasaulio. Kitaip tokie santykiai veikiau panašūs ne į dviejų lygiaverčių partnerių bendravimą, o simbiozę, kuri naudinga ir būtina tik vienu mūsų gyvenimo etapu – kūdikystėje, kai esame priklausomi nuo savo mamos ar abiejų tėvų geranoriškumo. Tikiu, kad toks didelis artumas gali kurį laiką būti jaukus ir patogus, bet dažniausiai ilgainiui jis ima tiesiog smaugti.

Suprantu, kad pažvelgimo į savo baimes ir jų pasekmes gali ir nepakakti tam, kad gyventum ramiau. Tad skatinčiau Tave ieškoti palaikymo artimoje aplinkoje – žmogaus, su kuriuo galėtum būti atviras ir sulaukti žvilgsnio iš šalies. Jei jausi, kad šio palaikymo nepakanka ir norisi giliau suprasti, iš kur kyla šios baimės, nesaugumas santykiuose, manau Tau gali praversti psichologo konsultacijos.

Pabaigai pasidalinsiu su Tavimi trumpa istorija iš Bruno Ferrero „365 trumpi pasakojimai sielai“, pavadinimu „Sauja smėlio“:

Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė:
– Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą. Kaip jį išsaugoti?
Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti per kraštus ir kuo labiau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko:
– Supratau!

Psichologė Jolanta Latakienė
www.krizesiveikimas.lt
latakiene.jolanta@gmail.com
+370 659 73549

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!