K. G. Jungas: Visuomenės progresas

0

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija.

Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu charakteriu ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, tik ką atsiradusiuose dalykuose.

Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo, kaip to norėtų mūsų psichė.

Vietoj to, mes įkritome į pažangos srautą, kuris mus tuo smarkiau neša į ateitį, kuo labiau mes atitrūkstame nuo savo šaknų.

Tačiau išsiveržę iš savo praeities, paprastai ją sunaikiname, ir nebelieka nieko, kas mus sustabdytu. Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas savo šaknų pagimdė „nepasitenkinimą kultūra“ ir sukėlė tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais auksinio amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų genetinis pagrindas dar nespėjo pasivyti.

Nesuvaldomai metamės į tai, kas nauja, spiriami vis didėjančio nepakankamumo, nepasitenkinimo ir neramumo jausmo. Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo kas mums žadama ne šiandienos šviesoje, o ateities tamsoje, kur laukiama tikrojo saulės patekėjimo.

Nenorime pripažinti, kad kiekvienas geras dalykas turi savo kainą. Didesnės laisvės viltį sužlugdė augantis valstybių totalitarizmas, jau nekalbant apie baisiausius pavojus, kuriuos mums sukelia nuostabiausi mokslo atradimai.

Kuo mažiau nutuokiame apie tai, ko ieškojo mūsų tėvai ir protėviai, tuo menkiau pažįstame save pačius. Taip mes visomis jėgomis padedame individui prarasti ryšį su savo instinktais ir šaknimis, kol jis tampa masės dalele, sekančia vien tuo, ką Nyčė vadino „sunkio dvasia“ (Geist der Schwere).

Reformos, parengtos pažanga, t. y. Naujais metodais ir naujais prietaisais, iš pirmo žvilgsnio lyg ir įtikina, bet ilgainiui parodo esančios abejotinos – bet kuriuo atveju jos brangiai kainuoja.

Apskritai jos toli gražu nesuteikia nei džiaugsmo, nei pasitenkinimo, nei laimės. Daugių daugiausia jos apgaulingai pasaldina gyvenimą kaip, pavyzdžiui, greitesnės susisiekimo priemonės, kurios tiesiog nemaloniai pagreitina gyvenimo tempą. Todėl žmogus šiandien turi mažiau laiko nei kada nors anksčiau.

O reformos, paremtos praeitimi, paprastai kainuoja mažiau ir yra ilgaamžiškesnės, nes jos grįžta prie paprastesnių bei išmėgintų praeities kelių ir mažiau naudojasi tokiomis tariamomis laiką taupančiomis naujovėmis kaip laikraščiai, radijas, televizija ir t.t.

(Carl Gustav Jung. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi raštai. 2010, 324-326 p.)

Susiję rašiniai: K. G. Jungas: Neurozė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here