K. G. Jungas: nusikaltimai

0

Kartą viena dama atėjo pas mane į kabinetą. Ji atsisakė pasakyti savo vardą, teisindamasi tuo, kad tai esą neturi reikšmės, nes jai reikia tik vienos mano konsultacijos.

Greičiausiai ji priklausė aukštesniems visuomenės sluoksniams. Ji pasisakė anksčiau dirbusi gydytoja. Tai, ką ji man papasakojo, buvo panašu į išpažintį.

Prieš dvidešimt metų ji iš pavydo įvykdė žmogžudystę. Ji nunuodijo savo geriausią draugę siekdama ištekėti už jos vyro.

Jos manymu, nusikaltimas neprivalėjo turėti jokių pasekmių, jei jis nebus išaiškintas. Ji troško ištekėti už draugės vyro, ir paprasčiausias būdas tai pasiekti buvo pašalinti draugę iš kelio. Toks buvo jos požiūris. Moralinės abejonės tuo metu jos nekankino.

Kas buvo po to? Nors ji ištekėjo už nužudytos draugės vyro, tačiau jis greitai, dar gana jaunas, mirė. Vėliau ėmė dėtis keisti dalykai. Dukra iš šios santuokos tik sulaukusi pilnametystės siekė atsiskirti nuo motinos. Ji jauna ištekėjo ir vis labiau šalinosi motinos. Galiausiai ji pradingo iš akių ir motina prarado su ja bet kokį ryšį.

Moteris buvo aistringa jojikė ir turėjo daug jojamų arklių, kuriais labai rūpinosi. Vieną dieną ji pastebėjo, kad arkliai šalia jos imdavo nervintis. Net mylimiausias arklys vengė jos ir stengėsi išmesti iš balno. Galiausiai jai teko atsisakyti jojimo malonumų. Nuo šiol ji daugiau dėmesio skyrė savo šunims.

Ji turėjo vieną nepaprastai gražų vilkšunį, prie kurio buvo ypač prisirišusi. Taip susiklostė įvykiai, kad kaip tik tą vilkšunį ištiko stabas. Tai buvo paskutinis lašas, ir moteris pasijuto „morališkai palaužta“.

Ji nusprendė atlikti išpažintį ir tuo tikslu atėjo pas mane. Ji buvo žudikė, tačiau svarbiausia – ji nužudė pati save. Kas įvykdo panašų nusikaltimą, sunaikina savo sielą. Žudikas visada nuteisia pats save.

Jei kas nors įvykdo nusikaltimą ir yra pagaunamas, teismas jį nubaudžia. Jei kas nusikalsta slapta, nesuvokdamas savo poelgio moralinio blogio ir lieka neišaiškintas, bausmė vis tiek gali jį pasiekti, kaip parodė šis atvejis.

Nusikaltimas galiausiai išplaukia į dienos šviesą. Kartais atrodo, lyg gyvūnai ir augalai apie tai „žinotų“.

Carl Gustav Jung. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi raštai. 2010, 177-179 p.
Susiję rašiniai: K. G. Jungas: neurozėSero Galtono eksperimentas
Iliustracija: Oscar Keys / Unsplash

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here