Manipuliacijos anatomija

0

Manipuliacija yra socialinį kontraktą pažeidžiančių paslėptų priemonių naudojimas norint priversti santykių partnerį elgtis sau palankiu būdu.

Santykius reguliuojantis socialinis kontraktas numato, kad viską, ką paėmei iš santykių partnerio (pvz., dėmesį, rūpestį, paslaugą ir pan.) vėliau turi jam grąžinti. Kitaip tariant, manipuliatorius siekia kuo mažiau duoti ir kuo daugiau gauti.

Manipuliacinis poveikis visuomet nukreiptas į pagrindinius žmogaus poreikius. Dažniausiai tai dėmesio, pagarbos ir taip vadinamos naujos stimuliacijos poreikiai. Tai, kokiu poreikiu bando žaisti manipuliatorius, galima atpažinti iš emocijų, kurias jaučia manipuliuojamas žmogus.

Tarkim, siekdamas manipuliuoti naujos stimuliacijos poreikiu žmogui sukeliamas smalsumas. Pvz. „Klausyk ką pasakysiu… Ai, ne nesakysiu…“. Siekdamas sudaryti patrauklų įspūdį, manipuliatorius gali tikslingai pateikti tik informacijos nuotrupas ir nutylėti svarbias dalis, taip palaikomos santykių partnerio pastovios spėlionės ir smalsumas.

Tokius žmones atpažinti lengva. Tikrai įdomūs žmonės yra įdomūs tuo, ką jie pasako, o ne tuo ką jie nutyli. Visi žmonės trokšta dėmesio, todėl yra linkę parodyti tai, ką turi geriausio, o žmonėms kurie nelabai ką turi parodyti, belieka ieškoti kitų dėmesio sukeliant susidomėjimą savo nutylėjimais. Jei susidomėjimą kelia žmogaus nutylėjimai – greičiausiai jie slepia tiesiog tuštumą.

Tylėjimas apskritai yra vienas labiausiai paplitusių manipuliavimo būdų. Nustojęs kalbėtis su žmogumi manipuliatorius paprastai siekia padaryti dvigubą poveikį – atsisako tenkinti svarbų dėmesio poreikį ir rodo, kad žmogus jį nuliūdino. Pagrindinis tikslas yra priversti santykių partnerį ieškoti būdų kaip numaldyti manipuliatoriaus pyktį ar liūdesį. Jei manipuliatorius tiesiai pasakytų ko nori ir tai gautų, jis tarsi turėtų nutraukti savo tylą, o tylėdamas manipuliatorius priverčia santykių partnerį ieškoti savo „kaltės“ tarsi aklai, ko pasekoje, dažniausiai būna patenkinti net keli manipuliatoriau pageidavimai nieko nesuteikiant mainais. Gniuždydamas savo tylėjimu manipuliatorius pasiekia to, kad santykiu partneris dar ir lieka jam dėkingas už neva suteiktą “malonę”.

Manipuliuoti tokiu dėmesio poreikiu galima tik su artimais žmonėm, kurie yra priklausomi nuo manipuliatoriaus dėmesio, jį vertina.

Santykiuose su mažiau pažįstamais ar svetimais žmonėmis dažnas yra manipuliavimas pagarbos poreikiu. Žmonių pagarba vienų kitiems priklauso nuo jų atitikimo bendroms socialinėms vertybėms. Paprastai metama pašaipa, kad žmogus kažko nemoka, negali ar nėra vertas ir stebima. Jei tai išgirdęs metasi įrodinėti, kad moka, gali, yra vertas – tuomet poveikis yra įmanomas, auka užkibo ant kabliuko.

Darbe dažnai manipuliuojama kompetencijos ir darbštumo vertybėmis. Dažnas vadovas naudoja viešas abejones darbuotojų kompetencija ir darbštumu kaip priemonę, padedančią priversti darbuotojus dirbti neapmokamus viršvalandžius. Tokiu atveju paprastai sakoma, kad darbas po darbo valandų rodo kompetencijos stoką.  Tada savaime aišku, kad už „nekompetentingumą“ ir papildomai atliekamą darbą negali būti mokamai pinigai. Ši priemonė naudojama ir ginantis nuo darbuotojų reikalavimų pakelti atlyginimus.

Manipuliacija yra sudėtinga įtakos forma, ji reikalauja gerai išlavintų įgūdžių nustatant žmonių poreikius ir siekiant nepastebimai juos paveikti. Manipuliatoriais negimstama. Tai yra elgesys kurio išmokstama. Pirmas ir pagrindinis tokio elgesio išmokimo šaltinis dažniausiai yra šeima. Gyvendamas šeimoje, kurioje vienas iš tėvų dažnai manipuliuoja, vaikas nuo mažų dienų stebi ir perima šį elgesį. Tai vyksta nesąmoningai. Todėl dažnai manipuliatorius ne visai ir pats suvokia, kad manipuliuoja ir sau atrodo nuoširdus. Kita vertus, tai stiprus įprotis, atradus kokią galią jis suteikia, tampa labai sunku jo atsisakyti. Dėl šių priežasčių paprastai yra beprasmiška kaltinti manipuliatorių nesąžiningu elgesiu. Greičiausiai tai nebus efektyvu.


Iš esmės, bet kokią manipuliaciją atpažinti nėra sunku, tiesiog reikia stebėti save. Jei kažkas bando žmogumi manipuliuoti jis pastebės, kad dažnai pasielgia visai ne taip, kaip norėtų ar buvo numatyta.

Manipuliacija yra apgaudinėjimas ir sukčiavimas. Vėliau ar anksčiau tai vis tiek paaiškėja. Nepakęsdami apgaulės, sąžiningi žmonės nusisuka nuo manipuliatoriaus ir galų gale manipuliatorius lieka gyventi vienas, tarp tokių pat ar dar baisesnių sukčių. O tai tikrai šlykštus pasaulis.

Plačiau skaitykite: Visvaldas Legkauskas (2012). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 230-250 p.

Dalintis: