Noriu daryti gerus darbus ir atrasti save

2

ant savo kojų

Klausimas: Kreipiuosi neįprastu klausimu, net nežinau ar verta, ar tai tinkami specialistai mano „problemoje“, bet tebūnie. Esu penkiolikametė paauglė, gyvenu mažame kaimelyje. Stengiuosi mokytis, aktyviai gyventi, trokštu rasti naujų dalykų fiziniuose ir dvasiuose keliuose, domiuosi filosofija, psichologija, socialiniais „reiškiniais“ ir viskuo, kas dedasi planetoje pavadinimu Žemė bei už jos ribų.

Jau kuris laikas mano galvą kvaršina įvairios mintys, jog penkiolika metų yra pakankamai nemažai, jog galėčiau nuveikti kažką gero, o pati degu entuziazmu pakeisti savo rutiną, pažinti naujų dalykų, praplėsti akiratį. Deja, idėjos pasislėpė giliame, tamsiame rūsyje… Noriu padaryti kažką gero visuomenei, tobulinti savo žinias, plėsti draugų ratą, tobulėti kaip asmenybė ir rasti savo pašaukimą gyvenime, savanoriauti.

Gal Jūs galėtumėte padėti rasti idėjas saviraiškai, gerumo skatinimui? Gal turite pasiūlymų ką turėčiau skaityti, kokius filmus žiūrėti ar kokius tinklapius naršyti, kad atrasčiau save? Gal turite minčių kaip nešvaistyti laiko, o imti ir keisti pasaulį? O gal tiesiog įkvėpsite motyvacijos rasti atsakymus pačiai? Tai viskas. Labai dėkoju už sugaišta laiką mano rašliavai.

Augustė (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Auguste,

laišką padedi abejodama, ar verta čia rašyti ir kelti savus klausimus. Svarbu matyti, kad nelieki viena, kreipiesi palaikymo ir ieškai atsakymo, kaip atrasti save. Iš pažiūros šis klausimas gali atrodyti labai paprastas, tačiau kiekvienas su juo gana aštriai susiduriame paauglystėje, neretai ir vėlesniame gyvenime, kai darkart atsigręžiame į savo gyvenimą ir klausiame savęs, ar tai tikrai tai, ko aš noriu. Ir neradus atsakymo gyvenimas gali tapti itin varginančiu užsiėmimu.

Atrodo, kad nemažai Tave dominančių dalykų jau žinai – sakai domiesi socialiniais reiškiniais, psichologija, filosofija. Kaip suprantu, dabar atėjo metas, kai nori šias žinias pritaikyti savo veiksmuose. Tikiu, kad gali jaustis pasimetusi ir nusivylusi, kai atrodo minčių ir norų yra nemažai, bet ką konkrečiai daryti, nepavyksta sugalvoti.

Galime nemažai skaityti ar domėtis kokia nors sritimi, bet pajusti, ar tai Tavo kelias, paprastai padeda pabandymas ja užsiimti. Ir čia išties gali padėti savanorystė – turėtum progą ne tik išbandyti save, bet ir susipažinti su naujais žmonėmis, ką taip pat įvardini kaip vieną savo norų. Įvairių savanoriškos veiklos bei pagalbos kitiems pasiūlymų gali rasti šiuose tinklapiuose:

Tavo klausimuose mano dėmesį atkreipė mintis, kad norėtum keisti pasaulį vietoje to, jog švaistytum laiką. Svarstau, ką vadini laiko švaistymu. Savęs ieškojimo kelias retai kada būna tiesus ir aiškus. Na, nebent tiems žmonėms, kurie perima savo tėvų ar artimųjų profesiją arba verslą. Ir man būtų sunku pavadinti ilgainiui nugesusius interesus laiko švaistymu – sužinojimas, kas Tau neįdomu, taip pat yra dalis atsakymo. Juo labiau, kad nesame marmurinės skulptūros, mes gyvi žmonės, su laiku ir įvairiomis patirtimis besikeičiantys, tad ir mūsų veiklos sritys gali kisti.

Kartais išties nelengva būna rasti pačiai atsakymą, ką labiausiai norėtum veikti. Kviečiu apie tai pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki – mokyklos psichologu, socialiniu darbuotoju ar artimu pažįstamu. Galbūt jie žinos konkretesnių galimybių savanoriauti ar kitaip būti aktyviai Tavo gyvenamojoje vietoje.

Linkiu įsiklausyti į savo norus ir pabandyti juos įgyvendinti.

Psichologė Jolanta Latakienė
www.krizesiveikimas.lt
latakiene.jolanta@gmail.com
+370 659 73549

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Labas! Kaip puikiai aš tave suprantu! Ir kaip pavydžiu, kad tokios mintys tau ateina į galvą dabar, o ne vėliau. Man – 24, esu baigusi įdomią prestižinę specialybę, bet jaučiu, kad nors iš ties tai įdomi specialybė – ji ne man. Prieš du metus atradau savanoriavimą. Jausmas buvo super. Susiklostė gyvenimas taip, kad jau kuris laikas dirbu nuobodų darbą, kurio nemėgstu. O jei kas paklaustų, ką noriu veikt gyvenime – nežinočiau ką atsakyt, nes dar neradau savęs. Mano didžiausia svajonė – trenkt viską ir išvykt. Bet kur. Veikt bet ką. Savanoriaut, keliaut, sutikt daug skirtingų žmonių ir keist pasauly, kiekvienoje aplankytoje vietoje pasėt grūdelį gėrio. Bet man tik užsiminus kitiems, kad norėčiau mest darbą ir eit “dirbt” už dyką – aplinkiniai pasukioja pirštą prie smilkinio. Galvojau, kad gal aš tikrai kvaila. Taip ir sėdžiu kryžkelėj, laukiu nežinia ko. Tad iš visos širdies patariu – kaip jautiesi, kaip tau norisi elgtis, taip ir elkis. Ypač, kai tau dar tik penkiolika!

  2. Sužavėjo toks nuoširdumas. Apmaudu dėl apnikusių abejonių, kurios tikrai juntamos visame laiške.
    Bet pagalvokime logiškai. Ar televizorius gali pateikti atsakymą į tokius klausimus? Ar į ieškančiojo klausimą atsakymą gali pateikti mokykla? Gal atsakymas randasi prekybos centre? Mobiliajame telefone? Facebooke, snapchate ar kažkur kitur? Dienraštyje? Gal atsakytų bet kuris įmonės vadybininkas ar bet kuris įmonės darbuotojas, kadangi pats sugebėjo sau į tą klausimą atsakyti – kas aš esu, bei kas yra laimė?

    Ne. Tai, kas tave supa aplink negali pateikti atsakymo į tavo ieškojimų klausimą ir atsakyti į norą tarnauti kitiems. Tai už tokio supratimo ribų. Nors apklausus 100 praeivių gatvėje – greičiausiai, kad pavyktų rasti užuominą kaip ieškoti atsakymo…. tik atsakymas kiekvienam vis kitoks!

    Kita vertus, kreiptis į kitą žmogų klausiant patarimo primena bandymą statyti koją and naujo laiptelio – ar atlaikys, ar nesugirgždės, ar nesulūš, ar nepaslysiu. Būtina patikrinti teisingumą ir šaltinio patikimumą.. Tik – – kaip? Kur toji riba tarp teisos ir netiesos, gėrio ir blogio? Kaip pavyzdžiui naujuosiuose “pakalikuose” – ar pakalikai yra geri ar blogi? Taip, jie linksmi, bet ar geriečiai? Jei geriečiai, tai ar geriečiai renkasi tarnauti blogoms, savanaudiškoms asmenybėms? Tad kas nusako ribą kuo galima pasikliauti savosiose paieškose?

    Cituojant Budos (budizmo įkvėpėjas) išmintį prieš 2500 metų –
    “Netikėkite niekuo vien todėl, kad apie tai išgirdote; nepasitikėkite tradicijomis, nes jos perduodamos iš kartos į kartą; netikėkite niekuo apie ką daugelis kalba ir apkalba; netikėkite niekuo vien todėl, kad apie tai rašoma religinėse knygose. Tik stebėjimu ir nagrinėjimu atradę jog visa tai atitinka sveiką protą, kuria gėrį ir teikia naudą visiems ir kiekvienam – tada tai priimkite ir remkitės tuo gyvendami.”
    Ar šiais žodžiais galima pasikliauti? Ne! :) Tad kas nusako gėris tai ar blogis? Žinių šaltinio, ištakų tyrumas ir geranoriški ketinimai pasitarnauti kitų labui.

    Taigi, apsibrėžiam pasitikėjimo ribas, kuo galima nors kiek pasikliauti, leidžiamės toliau – atsirinkdami tai, kas mums reikalinga. Jeigu naudinga žinoti kokį laką naudoja Lady Gaga – prašau, domėkis! :) Jeigu naudinga būtų sužinoti kuo užsiima Darius Ražauskas – prašau :)

    Angliškai šis gabumas vadinama “discrimination” ką lietuviai verčia kažką kaip “gebėjimu atskirti”. Atskirti tai, kas naudinga, o kas beprasmiška, kuo geriau neapsikrauti-nėra tam laiko gyvenime!!. Tačiau tai – vadinamojo intelekto savybė, kuri, skirtingai nuo proto treniruojama ne matematiniais atminties pratimais, o paprasčiausiu giliu, ramiu kvėpavimu (pastangomis taip kvėpuoti).

    Pabaigai, noriu priminti vieną vokiečių pasaką apie Hanselį ir Gretutę. Jie, kad nepasiklystų , eidami į mišką pakeliui mėtė duonos trupinius tam, kad grįždami atgal ir juos susirinkdami saugiai pareitų Namo.
    Taip ir tavieji, Auguste, ieškojimai gali priminti duonos trupinių rinkimą – čia šen, čia ten. Bet aptikusi kiekvieną kitą duonos trupinėlį, jau žinosi, kad eini link savojo tikslo, savo kelyje. Iškarto peršokti – išties nemenka užduotis, bet nėra neįvykdoma, tačiau žengiant mažais žingsneliais gali nueiti tolimą kelią. Kaip sako Lao Tzu “Ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vienintelio žingsnio.” Tad pasikliauki savo vidiniu džiaugsmo pajautimu, kai atrandi tiesos grūdą, kurio su niekuo nesumaišysi!.
    Linkiu visiems laimės! :)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here