Meilė sau

Įsivaizduokite, kad namuose turite stebuklingą virtuvę. Joje galite gauti maisto kiek tik norite – kokio tik širdis geidžia. Niekada netenka rūpintis, ką valgyti – ko panorėsite, bus patiekta ant stalo.

Turėdami tokią stebuklingą virtuvę galite pamaitinti bet kokį kiekį žmonių. Todėl esate dosnūs ir dalijate maistą kitiems, neprašydami jokio atlygio.

Kas be užsuktų, pamaitinate jausdami malonumą, kad galite lengvai padėti tokiam daugiui žmonių. Jūsų namai visada pilni svečių.

Vieną dieną kažkas pasibeldžia į duris, jas atidarę išvystate žmogų su egzotišku patiekalu rankose. Jis taria: „Tik pažvelk į šį valgį. Duosiu jį tau, jei darysi ko paprašysiu. Kasdien pristatysiu šį patiekalą, tad tau niekad neteks badauti, tik turėsi būti man geras.“

Kaip pasielgsite? Savo virtuvėje galite gauti visko, ko tik norite. O šis žmogus siūlo jums maisto, mainais prašydamas jam paklusti, vykdyti jo norus. Greičiausiai nusijuoksite ir tarsite „Ne, ačiū! Turiu maisto ligi valiai. Gali užeiti ir valgyti kiek panorėjęs – už tai nieko neprivalai daryti. Tik nesitikėk, kad darysiu tai ką liepsi.“

O dabar įsivaizduokite priešingą situaciją. Jau kelias savaites esate alkani. Mirštate iš bado, kišenėse vėjai ir nėra už ką nusipirkti maisto.

Pasirodo žmogus ir pasiūlo: „Aš turiu maisto. Galėsi pasisotinti, tik turėsi daryti, ką liepsiu.“ . Esate alkani, tad už šį maistą sutinkate padaryti bet ką.

Kęsdami badą dėl maisto tampate vergais. Nors tai ir nepatinka, bet laikui bėgant taikstytis verčia kankinančios abejonės „Kaip aš gyvensiu be šio maisto? Jei negausiu – neištversiu. O jei tas žmogus šį maistą atiduos kam nors kitam – kitam, mano maistą?“

Dabar šį maistą pakeiskime meile. Jūsų širdys jos kupinos. Mylite save ir visą pasaulį. Mylite taip, kad kitų meilės jums nereikia. Dalijatės ja nekeldami niekam jokių sąlygų. Meilėje jūs turtuoliai. Ir štai sulaukiate pasiūlymo: „Galėsiu mylėti tave, jei darysi tai, ko aš norėsiu.“

Nusijuokę tariate: „Ačiū, bet tavo meilės man nereikia. Turiu jos savo širdyje daugiau nei pakankamai ir daliju ją be jokių sąlygų ar prašymų kažko mainais.“

Tačiau kas nutiks, jeigu ilgitės meilės, jei širdis tuščia, o kažkas jus vilioja: „Nori trupučio meilės? Aš mylėsiu tave, tik turi pildyti mano norus.“ Kankinami meilės troškulio tokioms vilionėms veikiausiai neatsispirsite ir sutiksite daryti bet ką.

Poreikis gali būti toks stiprus, kad už trupinėlį dėmesio atiduosite visą savo sielą.

Jūsų širdis – kaip ta stebuklinga virtuvė. Ją atvėrę turėsite ir taip trokštamos meilės. Nereikės prašyti išmaldos. Meilę mes turime patys savyje, tik jos nematome.

[Ketvirtos terapinės stadijos tikslas] kad individas netalpintų savo laimės, o kai kada ir gyvenimo garantijos į išorinius tarpininkus, ar tai būtų žmonės, ar idėjos, ar aplinkybės. Kad jis prieitų suvokimą, jog viskas priklauso tik tai nuo to ar jis yra brangenybės savininkas. Jei jis jaučia, kad brangenybė yra jo rankose, tada traukos centras yra pačiame individe, o ne objekte nuo kurio jis priklausė. Pasiekti tokio išsilaisvinimo būseną yra dvasinės praktikos Rytuose, bei Bažnyčios pamokymų tikslas.
(Jung, Carl Gustav. Analitinė psichologija. Sankt Peterburgas: Kentauras. 1994, 120p.)

Pagal:
Miguel Ruiz. Menas mylėti. Vilnius: Svajonių knygos. 2009, 77-80 p.
Parengė:
Edvardas Šidlaukas

Dalintis:
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!