miske

Mąstymas yra svarbus procesas, bet pasitaiko, kad gana daug mūsų minčių būna tiesiog bevaisės. Tarsi grotuvo įrašas be atvangos – dieną ir naktį – jos sukasi mūsų galvoje. Mes vis galvojame čia apie viena, čia apie kita, o nutraukti minčių srautą sunku. Grotuvo įrašą galime sustabdyti paspaudę mygtuką, tačiau kur mygtukas mūsų minčių srautui sustabdyti, dažnai visiškai nenutuokiame. Gal net nesusimąstome, kad tai įmanoma.

Kartais mintys ir rūpesčiai taip apninka, kad atima miegą. Gal net tenka kreiptis į gydytojus, kad skirtų migdomųjų ar raminamųjų vaistų. Bet toks miegas vis viena neteiks tikro poilsio, o ilgesnį laiką pavartojus vaistus galime tapti nuo jų priklausomi. Gyvenimas liks veikiausiai toks pat įtemptas, o naktimis kamuos košmarai.

Zen meistras Thit Njat Hanas rekomenduoja kitą alternatyvą – sutelktos sąmonės pratybas (mindfulness). Tai gana paprasti pratimai, kurie padeda keisti net sunkias psichologines būsenas ir atgauti sveikatą.

Sąmoningas kvėpavimas

Įkvėpdami sau tarkite: „Įkvėpdamas aš suprantu, kad įkvepiu“, o iškvėpdami: „Iškvėpdamas suprantu, kad iškvepiu“. Tik tiek. Įkvėpdami jūs suvokiate, kad įkvepiate, o iškvėpdami – kad iškvepiate. Netgi nebūtina pasakyti viso sakinio, pakanka dviejų žodžių – „įkvepiu“ ir „iškvepiu“.

Šis būdas padeda sutelkti mintis į kvėpavimą. Jį praktikuojant kvėpavimas taps ramus ir švelnus; be to, šių savybių įgis ir jūsų sąmonė bei kūnas. Pratimas labai paprastas – jau po kelių minučių galėsite skanauti šios meditacijos vaisių.

Įkvėpimas ir iškvėpimas, jau pats savaime, yra labai svarbus mūsų organizmui, o be to, dar ir malonus. Pamėginkite ilgėliau nekvėpuoti, pirmas oro pliūpsnis pasirodys išties gaivinantis ir brangus.

Kvėpavimas jungia kūną su protu. Kartais mūsų mintys sukasi apie viena, o kūnas veikia ką kita; tada tarp kūno ir proto nebūna vienybės. Tačiau sutelkę dėmesį į kvėpavimą („įkvepiu-iškvepiu“) mes atkuriame kūno ir proto ryšį, vėl tampame vientisa visuma.

Sąmoningą kvėpavimą verta praktikuoti kiekvieną dieną, nebūtinai vien tik specialiai meditacijai skirtoje vietoje. Tai galime daryti ir įsitaisę automobilio ar biuro krėsle, sėdėdami autobuse, tarp gausybės žmonių prekybos centre ar stovėdami eilėje banke – bet kurioje vietoje ir bet kuriuo paros metu, tiesiog tada, kai pajuntame, kad baigėsi jėgos, kad laikas grįžti į save ir kiek atsigauti.

Kvėpuodami sąmoningai atsipalaiduojame, grįžta rami ir taiki nuotaika. Toks kvėpavimas padeda liautis daug galvojus, gelbsti, kai be saiko kremtamės dėl praeities ar nerimstame dėl ateities. Jis padeda atstatyti ir išlaikyti sąlytį su gyvenimu – o gyvenimas yra nuostabus jau šią akimirką.

Galimos įvairios šio pratimo variacijos, ne tik paprasčiausias tarimas sau „įkvepiu-iškvepiu“. Pavyzdžiui, įkvėpdami ir iškvėpdami mintyse galime kartoti tokias keturias eilutes:

Įkvėpdamas aš rimdau kūną,
Iškvėpdamas – šypsausi,
Budamas dabartyje
Patiriu akimirkos žavesį!

Medituojame vaikštinėdami

Galime sąmoningai kvėpuoti vaikštinėdami lauke. Medituoti vaikštant – tai mėgautis vaikščiojimu, eiti ne tam, kad kur nors nuvyktum, o tiesiog tam, kad eitum.

Laikomės kiek lėtesnio ėjimo tempo ir deriname kvėpavimą su žingsniai. Pavyzdžiui, galime nueti tris žingsnius įkvėpdami, tris – iškvėpdami ir sakydami sau: „Įkvepiu, įkvepiu, įkvepiu; iškvepiu, iškvepiu, iškvepiu.“

Jei jūsų plaučiai mieliau įkvepia ir iškvepia ne kas trys žingsniai, o kas keturi, tai ir leiskite jimes taip kvėpuoti. Jei patogu kas du žingsniai, tegu bus kas du. Be to, vienodos įkvėpimo ir iškvėpimo trukmės išlaikyti nebūtina. Pavyzdžiui, galite įkvėpdami nužengti tris žingsnius, o iškvėpdami – keturis. Eikite taip, tarsi pėdomis bučiuotumėt Žemę. Jei vaikštinėdami jaučiate ramybę, laimę ir džiaugsmą, vadinasi pratimą atliekate tinkamai.

Tariant „įkvepiu“ lengviau justi kvėpavimo procesą. Vadinant daiktą ar reiškinį jį atitinkančiu vardu jis tampa tikresnis – tai padeda išlaikyti dėmesį ir ugdyti sąmoningumą bet kokioje veikloje ar situacijoje. 
.
Pagal: Thit Njat Han (2014). „Ramybė su kiekvienu žingsniu“, 21-45 psl.

loading...