Toksiški tėvai0 (0)
Susan Forward, Craig Buck „Toksiški tėvai” (2014)
Išleido: Vaga
Vertė: Ieva Šimkuvienė
Visi tėvai retkarčiais pasielgia blogai. Jokie tėvai negali ištisai būti emociškai teigiami. Visiškai normalu, jei tėvai retsykiais aprėkia savo vaiką. Visi tėvai kartais tampa perdėtai valdingi. Ir daugelis tėvų (tegul ir labai retai) iškaršia vaikams kailį. Aršios silpnumo akimirkos reiškia, kad tėvai žiaurūs ar niekam tikę? be abejo ne. Tėvai irgi yra žmonės ir turi daugybę savo problemų. Daugelis vaikų visai nenukenčia nuo atsitiktinių jų pykčio proveržių, jei juos su kaupu atsveria tėvų meilė ir supratingumas.
Tačiau yra daug tėvų, kurių neleistinas elgesys nuolat kartojasi visą vaiko gyvenimą. Tokie tėvai kenkia savo vaikams. Tai toksiški tėvai. Kaip ir cheminės medžiagos- toksinai, tokie tėvai emociškai apnuodija visą vaiko asmenybę, o augant vaikui auga ir jo skausmas.
Šioje knygoje mokslų daktarė Suzana Forvard (Susan Forward) – visame pasaulyje garsi psichologė, dėstytoja, grupinių terapinių užsiėmimų ir mokymų vadovė daugelyje Pietų Kalifornijos medicinos ir psichiatrijos centrų – dalijasi tikromis jau suaugusių vaikų, kuriuos užaugino toksiški tėvai, istorijomis. Šie nesumeluoti pasakojimai gali padėti išsilaisvinti iš žlugdančių santykių su tėvais ir atrasti naują pasaulį, pripildytą pasitikėjimo savimi, vidinės stiprybės ir emocinės nepriklausomybės.
Knygos pirmoje dalyje rasite Jūsų psichologinės būsenos įvertinimą, toksiškų tėvų tipus, jų aprašymą. Antroje dalyje, „Grįžimas į gyvenimą”, pateikiami specialūs metodai ir elgesio būdai kaip nusimesti toksiškų tėvų užkrautą naštą bei tapti tokiu žmogumi, kokiu trokštate būti.
Slopindami pyktį tampame prislėgti arba šiurkštūs, ir aplinkiniai tikrai gali nuo mūsų nusigręžti lygiai taip pat kaip ir tuomet, jei ant jų atvirai pyktume. Užgniaužtas pyktis – neprognozuojamas ir gali išsiveržti bet kada. kai taip nutinka, žmogaus elgesys dažnai tampa nevaldomas. Kol neišmokstame pykčio valdyti, jis visuomet būna destruktyvus, ypač jei jis kaupėsi mūsų pasąmonėje.
Tie dalykai, kuriuos baiminamės padaryti supykę, gali labai realiai įvykti tuomet, jei nepradėsime pykti!
Bandymas iš tikrųjų tapti suaugusiu žmogumi nėra tolygus procesas. Kilsite, krisite žemyn, pasistūmėsite į priekį, o tada – vėl atgal. Nusiteikite tam, kad ne viskas pavyks, kad neišvengsite kluptelėjimų. Niekuomet galutinai neatsikratysite nerimo, baimės, kaltės ir sumaišties jausmų. Tai neįmanoma. Tačiau šios demoniškos jėgos daugiau nebegalės jūsų valdyti – tai ir yra svarbiausia.