Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą
Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai? Tai yra haliucinogenų grupei priskiriamas narkotikas, kuris sukelia trumpalaikes, tačiau labai aiškias haliucinacijas.
Apie tai, kuo pasižymi veiklioji haliuciogenų medžiaga psilocibinas, kokie procesai vyksta smegenyse ir ar tikrai natūralūs narkotikai nėra tokie žalingi, Vilniaus universiteto studentų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „The Coins 2020“ pasakojo čekų neuromokslininkas dr. Tomašas Paleničekas.
Simptomai – neprognozuojami
Psilocibinas – cheminis elementas, aptinkamas magiškuosiuose grybuose. Būtent dėl šios medžiagos psichodeliniai narkotikai sukelia haliucinacijas ir veikia žmogaus smegenis, sutrikdydami emocijų pusiausvyrą, psichiką, mąstymą ir elgesį. Vis dėlto T. Paleničekas teigia, kad dalis tyrėjų tiki šių narkotikų veiksmingumu gydant įvairias psichikos ligas. Tai siejama su depresija sergančių žmonių nuotaikos pagerėjimu, kurio dažnai neužtikrina gydytojų skiriami vaistai.
„Psichodelikų sukeliamus simptomus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmiausia, potyriai yra neigiami: juos lydi padažnėjęs širdies ritmas, padidėjęs kraujo spaudimas, kartais prakaitavimas ar vėmimas. Antra, žmogus gali patirti teigiamas emocijas, tačiau išgyventi staigią nuotaikų kaitą, nerimą, panikos priepuolius. Trečia, simptomai pasireiškia haliucinacijomis, todėl matomi ryškūs, neegzistuojantys vaizdai“, – pasakoja neuromokslininkas.
Nors psichodelikų poveikį įmanoma apibūdinti, atsakyti, kokie simptomai pasireikš nuo jų apsvaigus, sudėtinga. Pavyzdžiui, T. Paleničeko ir jo kolegų mokslininkų atlikti eksperimentai parodė, kad tos pačios lyties ir amžiaus dalyvių, gavusių vienodą psilocibino kiekį, patirtys buvo visiškai skirtingos. Vienam pasireiškė stiprūs, kitam – tik labai lengvi simptomai.
Pastebimi pokyčiai smegenyse
Neuromokslininkas paaiškino, kaip veiklioji psichodelinių narkotikų medžiaga psilocibinas sutrikdo smegenų veiklą. T. Paleničeko teigimu, žmogaus smegenyse veikia filtrai, kurie naudingą informaciją praleidžia, o nereikalingą atmeta. Magiškieji grybai išjungia šią filtravimo funkciją, todėl smegenis vienu metu pasiekia neįprastai didelis informacijos kiekis.
Dėl šios priežasties žmogui ima atrodyti, kad realybė yra iškreipta. „Įsivaizduokite, kad užsiimdami veikla, kuri reikalauja dėmesį sutelkti tik į vieną ar keletą dalykų, staiga imtumėte pastebėti ir galvoti apie absoliučiai viską, kas yra aplink jus. Būtent tokią būseną patiria haliucinogeninių narkotikų veikiamas žmogus“, – aiškina T. Paleničekas.
Tačiau kodėl psilocibinas paveikia būtent apsauginius smegenų filtrus? Pasak neuromokslininko, tai susiję su smegenyse išsidėsčiusiais ryšių tinklais. Tyrimai rodo, kad minėta cheminė medžiaga reikšmingai keičia smegenų struktūrą, kartu ir natūralų tinklų veikimą.
„Smegenyse yra trys pagrindiniai tinklai. Vienas iš jų aktyvuojamas tuomet, kai neužsiimame aktyvia veikla ir esame paskendę savo mintyse. Kitas tinklas ima veikti užsiimant tam tikra veikla, į kurią sutelkiame savo dėmesį. Trečiasis tinklas yra tarsi pirmojo ir antrojo jungtis, paskatinanti iš vienos būsenos pereiti į kitą (dėmesį sutelkti į savo mintis arba į veiklą, kuri jo reikalauja).“
Įprastai skirtingi smegenų tinklai vienu metu nėra aktyvūs, tuo tarpu psilocibinas didina šių tinklų tarpusavio sąveiką. Todėl haliucinacijas patiriantis žmogus yra smarkiai veikiamas savo minčių ir jausmų, tačiau tuo pačiu metu tiesiogiai priima išorinę informaciją, neįprastai reaguoja į jį supančią aplinką.
Nors beveik visame pasaulyje šių narkotikų vartojimas yra draudžiamas ir nelegalus, vis dar manoma, kad psilocibinas – natūralios kilmės medžiaga, todėl nėra kenksmingas. Vis dėlto mokslininkas pažymi, kad psichodeliniai, kaip ir kiti, narkotikai dirbtinai keičia žmogaus psichiką, todėl ilgalaikis jų poveikis išlieka iki galo nežinomas.