Įpročio galia: galėtų sutaupyti, bet nenori

0 (0)

Retas vairuotojas išdrįstų persėsti iš automobilio į viešąjį transportą, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa. Specialistai komentuoja, kad įpročius pakeisti sunku, net kai skaičiavimai rodo naudą.

Atliekant reprezentatyvią apklausą, automobilį turinčių gyventojų buvo klausiama, kada jie atsisakytų savo transporto priemonės.

Dauguma atsakiusiųjų tai siejo su papildomomis išlaidomis. Automobilio atsisakytų 27 proc. namų ūkių, jei netektų pajamų. Dar po 4 proc. apklaustųjų automobilio nevairuotų, jei pabrangtų kuras ar būtų įvestas automobilio mokestis.

Tačiau didelė dalis apklaustųjų nurodo, kad automobilio neatsisakytų jokiu atveju (32 proc.), dar 29 proc. nežino arba į klausimą neatsakė.

„Netekus pajamų automobilio dažniau atsisakytų vyrai, 26-55 metų atstovai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, vidutinių ir didesnių pajamų atstovai. Pabrangus kurui arba įvedus automobilio mokestį, pastarojo dažniau atsisakytų moterys, jauniausieji respondentai, – pastebi tyrėjai. – Jokiu atveju su automobiliu dažniau nesiskirtų vyrai, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.”

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas sako, kad automobilio sunkiai pavyksta atsisakyti dėl kelių priežasčių.

„Viena priežastis – žmonės pripranta prie patogesnio transporto ir nuosavas automobilis tampa gyvenimo būdo dalimi. Kita priežastis – viešasis transportas nėra toks patogus, kad tiktų visiems gyvenimo atvejams: jis yra ir perpildytas, ir ne visada yra optimalūs maršrutai, ne visada patogu keliauti su vaikais”, – sako specialistas.

Pasak jo, jeigu Lietuvos viešąjį transportą palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija, Šveicarija, Italija, Lietuvoje pažangos dar trūksta tiek transporto priemonių rūšių, tiek sistemos veikimo prasme.

„Manau, gyventojai iš dalies automobilių neatsisako dėl susiformavusių tradicijų: Lietuvos gyventojams svarbu turėti savo transporto priemonę, – dėsto Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas Rokas Knyva. – Šalyse, kuriose yra gilesnės ekonominio išsilavinimo šaknys, žmonės praktiškiau vertina automobilį negu mes. Jeigu panagrinėtume Skandinavijos ar Vokietijos pavyzdžius, reikėtų pripažinti, kad statistinis automobilių kiekis tenkantis vienam gyventojui yra mažesnis negu Lietuvoje.”

Ką mano apie automobilio mokestį?

Tyrimo metu gyventojų buvo klausiama, ar jie sutiktų mokėti automobilio mokestį ir jei taip, kokio dydžio jis galėtų būti. Apklausa parodė, kad 30 proc. sutiktų mokėti automobilio mokestį, o 56 proc. – ne. Dar beveik 14 proc. respondentų yra neapsisprendę.

„Iki 50 litų dažniau sutiktų mokėti iki 45 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didmiesčių gyventojai, iki 100 litų jau 18 – 35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, – pastebi tyrėjai. – Vyresni nei 45 m. gyventojai, žemesnių pajamų atstovai dažniau nurodė jokiu atveju nesutinkantys su tokiu mokesčiu.”

„Galima sakyti, kad žmonės automobilio mokesčiui yra pasiruošę, bet svarbu, kokiems tikslams jis bus panaudotas. Jeigu mokestis būtų įvestas tam, kad sukauptume papildomų pinigų į biudžetą ir juos išmokėtume kompensacijomis ar pensijomis, tai – visiškai nelogiška”, – sako S. Pukalskas.

Anot jo, automobilio mokesčiai galėtų būti skirti eismo saugumo ar aplinkos apsaugos problemoms spręsti. Autoverslininkų nuomone, toks mokestis būtų prasmingas, jeigu būtų susietas su automobilio taršos parametrais.

„Nepriklausomai nuo to, kad aš turiu automobilį ir mokestis mane paveiktų, mokestis pakeistų tragišką automobilių parko amžiaus situaciją Lietuvoje, kas lemia ir nelaimes ir kelių problemas”, – mano R. Knyva.

DELFI skelbė, kad Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių ir didžiausių Europoje. Europos Sąjungos valstybių autoparko amžiaus vidurkis siekia 8,5 m., Lietuvos – gerokai senesnis, oficialiai jam – 14 m.

Persėstų į viešąjį transportą, bet renkasi automobilį

Gyventojai buvo klausiami, kas juos paskatintų persėsti į viešąjį transportą. Įdomu tai, kad dauguma apklaustųjų nurodė, jog jiems svarbiu veiksniu būtų mažesnės viešojo transporto kainos.

Tyrimo duomenys parodė, kad mažesnės kainos dažniau viešuoju transportu paskatintų naudotis vyrus, 46 m. ir vyresnius, žemesnio išsimokslinimo atstovus, didmiesčių gyventojus.

„Platesnis viešojo transporto tinklas bei didesnis komfortas labiau motyvuotų moteris, 18 – 45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovus. Didmiesčių gyventojai dažniau pasigenda didesnio komforto ir greičio, rajonų atstovai – platesnio tinklo”, – vardija apklausą atlikę tyrėjai.