10 kovos menų privalumų vaikams
Foto: Andrius Pelakauskas
Klaipėdos aikido klubo instruktoriai pastebi, kad kartais žmonės turi susiformavę klaidingą nuomonę apie kovos menus. Tėvai nustebtų sužinoję, kad Holivude ar kompiuteriniuose žaidimuose vaizduojamos smurto scenos neturi nieko bendra su realybėje vykstančia kovos menų treniruote. Bandydami išsklaidyti mitus apie kovos menus, siūlome susipažinti su 10 priežasčių, kodėl šios treniruotės yra naudingos vaikams.
1. Ugdoma disciplina. Visų stilių kovos menai turi vieną bendrą bruožą – juose labai svarbi savidisciplina. Šiuolaikiniai vaikai yra pratę patirti malonumą be didelių pastangų ir mokinti juos disciplinos nėra taip paprasta. Kovos menų treniruotėje vaikams nuolat primenama kaip svarbu laiku ateiti į treniruotę, turėti tvarkingą aprangą, palaikyti drausmę salėje ir visa tai jiems padeda ugdyti vidinę discipliną.
2. Vystomi socialiniai įgūdžiai. Uždaresniems vaikams ne visada yra lengva rasti draugų mokykloje, savo klasėje. Žaidimų aikštelėse vaikai kartais nemoka susivienyti, kiekvienas užsiima savo interesai, o kovos menų salėje juos jungia ir vienija bendra veikla ir siekimai. Aikido treniruotėse vaikai dirba poromis, jie išmoksta bendradarbiauti, padėti vienas kitam. Treneriai skatina vaikus pagarbaus elgesio ir komunikavimo vienas su kitu. Bendruomenėje, kurioje vaikai užsidegę aistra kovos menui, naujokai taip pat užsidega, jų gyvenime atsiranda didesnių tikslų, negu leisti laiką žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Vaikai mažiau praleidžia laiko su technologijomis, o daugiau – bendradarbiaudami salėje. Pozityvioje, skatinančioje aplinkoje jie lengviau susiranda draugų, išmoksta laisvai komunikuoti ir atkakliai siekti tikslų.
3. Skatinamas fizinis aktyvumas. Judėdami kovos menų treniruotėje vaikai pajunta, jog fizinis aktyvumas gali būti įdomus ir smagus, skirtingai nuo kai kurių fizinio kultūros pamokų mokyklose. Vaikams ypač svarbus fizinis aktyvumas, nes formuojasi jų raumenys, laikysena. Tuo tarpu laikas su ekranais ir technologijomis formuoja stuburo iškrypimus. Aikido kovos meno treniruotėse pratimai atliekami tiesia nugara, todėl formuojasi tiesus stuburas. Sudėtingas technikas keičia judrūs žaidimai, per kuriuos vaikai aktyviai juda, „išsilaksto“ ir „užsikrečia“ džiugia nuotaika. Jie patiria, kad sportas nėra alinantis, o treniruotis gali būti smagu.
4. Mokomasi siekti tikslų. Daugelyje kovos menų yra skirtingos spalvos diržai, kurie žymi vaiko meistriškumo lygį. Kai vaikas siekia naujo diržo, jis kartu įgyja vertingą pamoką, kaip nusistatyti ir siekti savo tikslų. Jis supranta, kad rezultatas neateina savaime, bet pasiekiamas darbu ir atkaklumu.
5. Auga pasitikėjimas savimi. Vaiko savigarba ir pasitikėjimas auga, kartu su jo meistriškumu, įvaldžius kiekvieną naują veiksmą ir gaunant naują diržą. Kovos menai gali būti ypač naudingi vaikams, kurie turi mažesnę savigarbą. Aikido kovos mene nėra varžybų, nėra stipresnio ar silpnesnio varžovo, visi vaikai lygūs. Treneriams pastebint asmenišką vaiko pažangą auga jo pasitikėjimas savimi.
6. Diegiamas pagarbos jausmas. Bet kokiame kovos mene iš vaiko reikalaujama visiškos pagarbos instruktoriams. Vaikai turi išmokti gerbti ir nesužeisti savo partnerių, draugų. Kai kuriuose kovos menuose, kaip aikido, pagarba išreiškiama nusilenkimais instruktoriui, porininkui, salei. Šiuolaikiniams vaikams trūksta pavyzdžio, kaip gerbti suaugusius, klasės draugus. Treniruočių salėje nusilenkti ir pasakyti „ačiū“ po pratimo su partneriu tampa kasdienybe. Nė vienas vaikas nesigėdija rodyti pagarbos, matydamas taip elgiantis ir savo draugus.
7. Skatinama taikiai spręsti konfliktus. Kovos menų praktikavimas neturi nieko bendra su kovos scenomis holivudiniuose filmuose. Daugelis gynybinių kovos menų lavina vaiko įgūdžius taikiai spręsti konfliktus ir neįsivelti į peštynes. Vaikai, kurie linkę į fizinį smurtą, jėgos naudojimu kompensuoja savo menką savigarbą. Treniruotėse ugdoma vaikų savigarba ir jie mokomi vengti fizinio jėgos naudojimo. Augant pasitikėjimui savimi, vaikai išmoksta tinkamai reaguoti į psichologinį smurtą, įžeidinėjimus, užstoti silpnesniuosius ir išvengti fizinės kovos.
8. Ugdomas dėmesingumas. Norėdami vis geriau įvaldyti kovos meno veiksmus, vaikai įdėmiai klauso instruktoriaus ir yra susitelkę į savo kūno judesius. Susitelkimas ir fizinis aktyvumas yra tai, ko reikia, kad vaiko protas taptų ramesnis ir imlesnis.
9. Lavinami bendradarbiavimo įgūdžiai. Treniruotėse vaikai dirba kartu, poroje ir siekia naujų tikslų, taip formuoja įgūdį siekti užsibrėžtų tikslų komandoje ir kitose gyvenimo srityse. Treniruotėse, fiziškai kontaktuodami su kitais vaikais, jie laužo uždarumo sienas ir supranta, kad kartu gali padaryti daugiau, negu atskirai.
10. Teigiama įtaka kitoms gyvenimo sritims. Įgūdžių naudojimas, kuriuos vaikas įgyja treniruočių metu nepasibaigia salėje, bet tęsiasi ir kitose gyvenimo sferose. Didesnis pasitikėjimas, gera fizinė savijauta ir bendradarbiavimo įgūdžiai padės vaikui akademinėje ir socialinėje veikloje, veiks jo elgesį namuose ir turės geros įtakos jam įžengus į suaugusių pasaulį.
Jeigu jūs vis dar turite abejonių, dėl to, kad jūsų vaikas bus mokomas kovoti, Klaipėdos „Budokan“ aikido klubo vadovas Dainius Šilingas pataria apsilankyti salėje, pastebėti treniruotę, pakalbėti su instruktoriais, kitais tėvais ir patiems susidaryti nuomonę apie kovos menus. Jūs netgi galite treniruotis kartu su savo vaiku. Galbūt ši veikla sustiprins tėčio ir sūnaus santykius, parodys kelią, kaip juos grįsti didesne pagarba vienas kitam.
Parengta naudojantis http://aikidoofmaine.com/10-reasons-martial-arts-benefit-kids/
Parengė klaipeda.aikido.lt