12 psichoanalitiko įžvalgų asmenybės brandos, santykių ir meilės tema

Valerijus Albisetis yra italų psichoanalitikas ir personalistinės psichoterapijos kūrėjas, daugelio knygų autorius, kurių nemaža dalis išleista ir Lietuvoje. Toliau pateikiame keletą šio autoriaus minties santraukų asmenybės tobulėjimo ir brandos tema.

1. Gyventi sveikai, psichologine prasme, tai kurti planus, o ypač – užsibrėžti tikslus ir mėginti jų siekti su savo netobulumais ir savo jėgomis. Tik taip galima sąmoningai suvokti, kaip gyventi. Tikslai gyvenimui suteikia prasmę, padeda mums nesijausti vienišiems, jie yra mūsų atskaitos taškas tada, kai sutrinkame, kai atsiduriame psichologine prasme konfliktinėse situacijose.

2. Paleisti tėvus. Vaikai, ypač pasiekę tam tikrą amžių, savo troškimų neturi planuoti ar savo poreikius mėginti tenkinti pasinaudodami tėvais. Tik taip jų psichika už savo šeimos ribų padės sistemingai tvarkyti jų poreikius ir troškimus.

3. Kai ateitis tau kelia nerimą, imk veikti! Veikla, pasinėrimas į tikrovę, į dabarties akimirką yra tinkamiausia ateities baimės terapija. Kiek kartų, atsidūrę sudėtingesnėje situacijoje, pastebėjome, kad ji iš esmės buvo daug paprastesnė, nei prieš imdami ją spręsti įsivaizdavome.

4. Nepriklausomybė. Svarbu yra būti nepriklausomiems, savarankiškiems ir nejausti kitų žmonių paramos poreikio. Su kitais bendrauti ne iš reikalo, bet iš meilės.

5. Lygybė. Kitus reikia vertinti taip, kaip esame įpratę vertinti save pačius. Juk akivaizdu, kad jeigu žmogus nevertina savęs, tai su kitu nesugebės elgtis taip, kaip tai darytų save vertindamas. Jis jį arba užsipuls, arba išsigąs, o paskui savo širdyje arba šiam už akių kaip bailys jo nekęs. Kiti žmonės nėra viršesni už mus, tai mes kitiems leidžiame būti už mus viršesniais.

6. Pagarba. Kas negerbia savęs, negali mylėti. Meilė – tai kažkas stipraus, tai jėga. Švelnumu išreikšta jėga. Mylėti kitus reiškia leisti pasijusti „naudingiems“. Mylėti kitus reiškia norėti gero jiems, o ne sau.

7. Priimti klaidas. Klysti yra žmogiška, gyvybiška, tai būdinga gyviems žmonėms, bet laikytis tų klaidų yra pragariška, mirtina. Mes turime sutikti su mintimi, kad galime klysti. Neturime manyti esą tobuli. Tobulumas – tai egoizmas, smulkmeniškumas, narcisizmas. Būti žmogumi reiškia būti netobulu. Trokštame augti kaip tik todėl, kad esame netobuli. Tas, kuris nepripažįsta, kad nuolatos gali tobulėti, tapti tauresnis ir gražesnis, negyvena, viduje yra miręs.

8. Autentiškumas. Atmink, kad drąsa būti savimi apsimoka, o baimė būti kitokiam galiausiai sužlugdo. Būti oriam reiškia niekada nenusileisti žemiau to, ką apie save galvoji.

9. Nesivaikyti normų. Visiškai normalių žmonių nėra. Normalumas – kultūrinė, todėl subjektyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečios kultūros ir istorinio laikotarpio.

10. Lankstumas. Sveikas žmogus yra tas, kuris geba adekvačiai prisitaikyti prie aplinkos. Juk žinome, kad tikrovė nepaliaujamai kinta, tad žmogaus asmenybė prie tų nuolatinių pokyčių turi prisitaikyti. Nuo to, ką patiriame, nuo reakcijos į nenumatytas situacijas pobūdžio priklauso ir psichinė sveikata.

11. Gyvenimo prasmė. Pažįstant save, trokštant suprasti žmogiškąją situaciją, suteikti prasmės egzistencijai bei viskam, kas vyksta ir nutinka gyvenime, yra įveikiama vienatvė.

12. Savęs pažinimas. Savęs suvokimas veda į tikrąją žmonijos esmę, kurioje tokie išoriniai dalykai kaip pinigai, seksas, sėkmė, valdžia, jeigu jie nėra laikomi ženklais, kuriuos interpretuodamas žmogus geriau supranta save, tampa bergždi ir beverčiai.

Valerio Albisetti (2009) „Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems“. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai.
Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu