17 dalykų, kurie neleis senti jūsų smegenims

Tai, kas gerai jūsų kūnui, gerai ir smegenims. Tai reiškia, kad reikia subalansuoti mitybą ir valgyti daug vaisių bei daržovių, o štai prisotintų riebalų ar alkoholio vengti, pakankamai judėti ir miegoti aštuonias valandas per naktį. Tačiau gaunama vis daugiau įrodymų, kad nepaisant bėgančių metų smegenims nesusenti padeda daugybė kitų dalykų. Tarp jų nei vieno nėra stebuklingo, tačiau derinant keletą jų galima pasiekti išties puikių rezultatų, rašo time.com.

Lankykite šokių pamokas

2003 metais atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo publikuoti leidinyje „New England Journal of Medicine“, nustatė, kad senjorai, per savaitę šokantys tris-keturis kartus, susiduria su 75 procentais žemesne silpnaprotystės rizika. Kodėl taip yra? „Šokimas – sudėtinga veikla, – tikina tyrimui vadovavęs Joe Verghese’as Niujorko Geriatrijos centro. – Tai panašu į aerobiką, taigi gerina kraujotaką smegenyse. Įrodyta, kad tai teigiamai veikia smegenų jungtis“. Kadangi gali iškilti sunkumų nustatant priežastis ir pasekmes, būtina paminėti, kad tyrime dalyvavo silpnaprotystės nekamuojami žmonės, kurie vėliau dar kurį laiką buvo stebimi.

Grokite muzikiniu instrumentu

Kas tai bebūtų – saksofonas, pianinas ar Havajų gitara – mokslininkai nustatė, kad grojimas muzikos instrumentu dešimt ar daugiau metų didina tikimybę turėti geresnę atmintį vyresniame amžiuje, jeigu lygintume su tais žmonėmis, kurie grojo trumpiau (ar apskritai negrojo). Kitas tyrimas parodė, kad netgi muzikos klausymas gali turėti teigiamos įtakos smegenų veiklai. Stenfordo universiteto Medicinos mokyklos specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad barokinės muzikos (Vivaldi, Bachas) klausymas skatina pokyčius smegenyse, kurie padeda sukaupti dėmesį ir kaupti informaciją atmintyje.

Mokykitės užsienio kalbos

Kuo daugiau kalbų mokėsite, tuo mažiau jums grės senatvinė silpnaprotystė. 2013 metais buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Neurology“. Jie atskleidė, kad dviem kalbom kalbantiems žmonėms silpnaprotystė išsivysto vidutiniškai ketveriais su puse metų vėliau nei tiems, kurie moka tik vieną kalbą. Kitas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei vieną kalbą mokantys žmonės geriau sutelkia dėmesį ir geba vienu metu atlikti daugiau užduočių. Ekspertai tvirtina, kad kuo anksčiau išmokstama kalba, tuo yra geriau. Idealu, kai jau augdamas vaikas kalba dviem kalbomis, tačiau mokytis kalbų niekada nėra per vėlu.

Žaiskite šachmatais

Palaikyti smegenų sveikatą padės žaidimas šachmatais, šaškėmis ar kortomis. 2013 metais Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenimis, stalo žaidimus žaidžiantys tyrimo dalyviai susiduria su 15 procentų žemesne silpnaprotystės rizika lyginant su to nedarančiais. Negana to, teigiamas tokio pobūdžio veiklos poveikis dar juntamas du dešimtmečius. „Paslaptis tame, kad tai padeda suformuoti kognityvinį rezervą, – sako J. Verghese’as, kuris tyrimais taip pat įrodė, kad tokie stalo žaidimai kaip „Monopolis“ yra naudingi mūsų smegenims. – Tokia veikla apsaugo nuo šios ligos, ji suteikia papildomo laiko“.

Skaitykite, bet nepersistenkite

Apskritai, skaitymas smegenims yra naudingas. Tačiau šiuo atveju svarbu ne kiekybė, o kokybė – svarbu ne perskaityti kaip įmanoma daugiau straipsnių ir knygų, o skaitant kaip įmanoma labiau sutelkti dėmesį. „Mūsų smegenims pernelyg didelis informacijos kiekis nėra gerai. Kuo daugiau jos gaunate, tuo labiau išsijunginėja smegenys, – įsitikinusi Dalase esančio Teksaso universiteto Smegenų sveikatos centro direktorė Sandra Bond Chapman. – Geriau yra perskaityti vieną ar du gerus straipsnius ir labiau į juos įsigilinti, nei permesti akimis dvidešimt straipsnių“.

Keiskite šriftus

Kai kitą kartą darbui turėsite perskaityti kokius nors dokumentus, prieš tai darydami pakeiskite jų šriftą. Nedidelis Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad pakeitus tokius lengvai skaitomus šriftus kaip „Arial“ ar „Times New Roman“ į mūsų akiai sudėtingesnius „Comic Sans“ ar „Bodoni“, gali pagerėti mūsų suvokimas ir informacijos atkūrimas.

Panašius rezultatus atskleidė ir Ohajo universitete atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad sunkiau įskaitomais šriftais dalomą medžiagą gavę studentai geriau atliko testus nei tie jų kolegos, kurie gavo medžiagą nesunkiai įskaitomais šriftais. Šį reiškinį galima paaiškinti paprastai – kiek įdėta pastangų, toks ir rezultatas. Kitaip tariant, kai smegenys priverstos intensyviau dirbti, jų atpildas yra didesnis. Tačiau kad tai veiktų, šriftus būtina keisti reguliariai.

Viena užduotis vienu metu

Jeigu manote, kad gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis stiprina jūsų smegenis, tai labai klystate. „Smegenų darbas daugiaprogramiu režimu užvaldo jūsų priekinę smegenų zoną“, – sako S. Bond Chapman, kuri taip pat yra ir knygos „Make Your Brain Smarter“ autorė. Ši smegenų zona atsakinga už sprendimų priėmimą, problemų sprendimą ir kitus aspektus, kurie kritiškai svarbūs smegenų sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad vienos užduoties vykdymas vienu metu stiprina aukštesnio laipsnio protavimą arba gebėjimą mokytis, suprasti ir taikyti naują informaciją.

Savo įtampą išliekite popieriuje

Dar vienas atliktas tyrimas parodė, kad savo įtampą popieriuje išlieję studentai (apie neigiamą patirtį jie rašė 20 minučių tris dienas iš eilės) pagerino savo darbinę atmintį ir balų vidurkius. Tie studentai, kurie aprašydavo savo neutralią patirtį, panašiais rezultatais džiaugtis negalėjo. „Mes keliame hipotezę, kad stresas sukelia nepageidaujamas ir įkyrias mintis, – sako prie tyrimo prisidėjęs psichologijos profesorius Adrielis Boalsas iš Šiaurės Teksaso universiteto Dentone. – Rašymas padeda atsikratyti nepageidaujamų minčių, dėl to pagerėja darbinės atminties funkcija“. Taigi, jeigu kažkas jus neramina, nereikia to laikyti savyje.

Megzkite ar siuvinėkite

Taip pat jau įrodyta, kad rankų darbo reikalaujančios veiklos, tokios kaip mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ar sodo darbai, sumažina įtampą ir neleidžia smegenims greitai senti. 2013 metais atliktoje apklausoje dalyvavo apie pusketvirto tūkstančio mezgėjų iš viso pasaulio. Buvo nustatyta, kad tarp mezgimo dažnio ir kognityvinės funkcijos yra tiesioginis ryšys – kuo dažniau ir daugiau mezgama, tuo geriau veikia minėtoji funkcija.

Suraskite savo tikslą

Jeigu jaučiate, kad radote savo tikslą gyvenime, vadinasi, sumažėja rizika susirgti depresija ir padidėja tikimybė ilgiau gyventi. Tyrimai taip pat parodė, kad visa tai teigiamai veikia smegenis. Tvirtą tikslą gyvenime turintys tyrimo dalyviai du kartus rečiau suserga Alzheimerio liga nei tie, kurie nėra išsikėlę jokio konkretaus tikslo.

Bendraukite

Viena geriausių priemonių kovojant su kognityvinės funkcijos susilpnėjimu – bendravimas su draugais ir šeima. Ypač, jeigu esate vyresnio amžiaus. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniau bendraujantys žmonės pasižymi geresne atmintimi bei didesniu protavimo greičiu. „Bendravimas yra sietinas su protiniu judrumu“, – įsitikinusi klinikinės neuropsichologijos specialistė Carey Gleason iš Viskonsino Medicinos ir visuomenės sveikatos mokyklos.

Žaiskite vaizdo žaidimus

Tokios kompanijos kaip „Lumosity“ prašo mokėti mėnesinį mokestį už smegenis lavinančius žaidimus, tačiau tą patį poveikį gausite ir žaisdami vaizdo žaidimus savo anūko „Xbox“. Beje, priklausomai nuo žaidimo, tai gali būti netgi veiksmingiau. Floridos valstijos universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo žaidžiami „Lumosity.com“ žaidimai arba populiarus žaidimas-dėlionė „Portal 2“, kurį galima žaisti kompiuteriu, „Playstation“ ar „Xbox“. Tie, kurie žaidė „Portal 2“, geriau sprendė problemas, pasižymėjo geresniu erdviniu mąstymu ir geriau atliko ištvermės testus. Kitas tyrimas atskleidė, kad žaidimas „Tetris“ gali didinti pilkosios smegenų medžiagos kiekį.

Efektyviai naudokite laiką

Nesiterliokite visą valandą su tuo, ką galima nuveikti per dešimt minučių. Taip pat nesistenkite per dešimt minučių atlikti tai, kam reikia valandos. Kitaip tariant, protinę energiją naudokite efektyviai. „Iš pat pradžių nuspręskite, kiek protinės energijos ketinate skirti konkrečiai užduočiai, – pataria S. Bond Chapman. – Nuolatinis energijos eikvojimas visu pajėgumu iš tikrųjų nėra gerai. Turite žinoti, kada reikia veikti greitai, o kada lėtai“.

Rašykite ranka

Žinoma, rinkti tekstą klaviatūra yra greičiau ir paprasčiau, tačiau teksto rašymas ranka – geriau jūsų smegenims. Moksliškai įrodyta, kad geriau mokosi tie studentai, kurie konspektuoja ranka, nes tai verčia apdoroti informaciją jos rašymo metu. Ypač naudingas gali būti greitraštis, kurio išmokote pradinėje mokykloje. Pirmokai, išmokę rašyti greitraščiu, geriau skaito ir rašo už tuos bendraamžius, kurie dažniau rašo tekstą klaviatūra.

Nevenkite nusnūsti

Retkarčiais pravartu nusnūsti – tai tarsi iš naujo pakrauna jūsų smegenis. Vokietijos mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad atmintis pagerėja pasnaudus vos šešias minutes, o ilgiau pasnaudusių tiriamųjų rezultatai dar geresni. Ir priešingai, tokie miego sutrikimai kaip nemiga ar miego apnėja dažniau siejami su senatvine silnaprotyste. Moksliškai įrodyta, kad septynios-aštuonios valandos miego per naktį didina ilgaamžiškumo tikimybę ir gerina sveikatą.

Plaukite indus

Gauti reikiamą fizinio aktyvumo kiekį gali būti lengviau nei jums atrodo. Vienas tyrimas atskleidė, kad indų plovimas, maisto ruošimas ir namų valymas yra puiki kasdieninė fizinė veikla, kuri siejama su mažesne silpnaprotystės rizika. Paaiškėjo, kad mažiausiai judantys žmonės dažniau nei du kartus suserga Alzheimerio liga lyginant su tais, kurie juda daug. Į tokią veiklą įskaitoma netgi žaidimas šachmatais ir judėjimas neįgaliųjų vežimėlyje.

Didinkite apsukas

Kas tai bebūtų – fizinė veikla ar protinė veikla – kad gautumėte iš to naudos, būtina nuolat didinti apsukas. „Privalote sau kelti iššūkius, kad pasiektumėte aukštesnį lygį. Tik taip turėsite naudos“, – įsitikinęs J. Verghese’as. Pirmadienį įveikę kryžiažodį neatsipalaiduokite, tęskite tai iki pat sekmadienio. Tą patį galima pasakyti ir apie vaikščiojimą – būtina nuolat ilginti distancijas.
…
Šaltinis: delfi.lt