7 žmogiški supergebėjimai, apie kuriuos daugelis nežino
Iliustracija: Yatheesh Gowda / Pixabay
Jei giliai širdyje tikite, kad esate talentingi, tikrai neklystate. Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidė – mes per menkai vertiname savo gebėjimus ir nė nenutuokiame, kokių supergalių turime. AdMe.ru pateikia daugelio neatskleistų talentų sąrašą ir pataria, kaip juos pasitelkus pagerinti gyvenimo kokybę.
1. Balsu galime pakeisti nuotaiką. Prancūzų mokslininkai nutarė patyrinėti, kaip žmogų veikia jo paties balsas. Jie paprašė eksperimento dalyvių garsiai skaityti Harukio Murakamio pasakojimą, tuo metu įrašinėjo, o paskui su specialia programa suteikė balsams džiaugsmingą, liūdną ar bauginantį atspalvį. Tyrimo dalyviams nieko nesakė apie pakeitimus. Klausydamiesi savo balso įrašo tik nedaugelis suprato, kad jų balsas skamba kažkaip kitaip. Į klausimą, kaip jautėsi klausydamiesi įrašo, dauguma įvardino programa sukurtą emociją. Tyrimai parodė, kad savo emocijas jaučiame taip, kaip ir kitų žmonių emocijas, o vokalinis balso išraiškingumas turi įtakos mūsų nuotaikai. Veikiausiai ateityje šį atradimą bus galima pasitelkti, gydant psichologinius sutrikimus.
2. Galime tapti stipresni, vien apie tai galvodami. Ohajo valstijos universiteto profesorius Brianas Clarkas atliko tyrimą ir įrodė – tarp nervų sistemos ir raumenų jėgos egzistuoja tiesioginis ryšys. Eksperimento dalyviai keturias savaites vaikščiojo su kietu fiksatoriumi ant riešo. Vienos grupės dalyviai penkias dienas per savaitę po 11 min. atlikdavo pratimą mintyse – gulėdami įsivaizduodavo, kaip įsitempia raumenys. O antra grupė gyveno įprastą gyvenimą. Kai fiksatorių nuėmė, paaiškėjo – savanorių, mintyse įsivaizdavusių treniruotes, riešo raumenys buvo du kartus stipresni nei tų, kurie nedarė pratimo.
3. Matome tai, apie ką nė nenutuokiame. Žmogaus akis mato ne tik spalvas, šviesą, bet ir skiria šviesos bangos svyravimus, arba šviesos poliarizaciją, tik dauguma šito nežino. Šis matymas atsiranda tam tikromis aplinkybėmis – kai žiūrime į žydrą dangų, į kompiuterio ekraną, į vandens ar stiklo paviršių. Šviesos bangos ima judėti viena kryptimi ir tampa matomos. Šis efektas vadinamas Haidingerio šepetėliu. Pažvelkite į skystųjų kristalų kompiuterio ar televizoriaus ekraną ir kelis kartus pasukite galvą į dešinę ir į kairę. Turite imti matyti švelniai gelsvus ir melsvus dryželius ar drugelius, išsidėsčiusius vienas šalia kito 90 laipsnių kampu, maždaug dviejų nykščių dydžio. Po kelių tokių treniruočių matysite Haidingerio šepetėlį žydrame danguje priešais saulę.
4. Vien šypsodamiesi ilginame gyvenimo trukmę. 2010 m. Veino universitete atliko tyrimą, kuriuos siekta išsiaiškinti, ar šypsena turi įtakos žmogaus gyvenimo trukmei. Mokslininkai išanalizavo beisbolo korteles su pagrindinių lygos žaidėjų veidais, išleistas iki 1950 m. paaiškėjo, kad nesišypsoję žaidėjai sulaukė maždaug 72,9 metų, lengvai besišypsoję žaidėjai – 75 metų, o plačiai besišypsoję žaidėjai – 79,9 metų amžiaus. Pasiteisinimas, kad nėra pagrindo džiaugtis, netinka. Tarp šypsenos ir nuotaikos yra atgalinis ryšys – net priverstinai šypsodamiesi geriau jaučiamės. Na o nuoširdi plati šypsena iš pasitenkinimo veikia tarsi 2 000 šokolado plytelių. Be to, šypsodamiesi keičiame aplinkinių požiūrį į mus. Žmonės negalės raukytis, jei jiems atkakliai šypsositės. Šypsena evoliuciškai užkrečiama, todėl prarandame įprastinę mimikos raumenų kontrolę ir atsakydami šypsomės. Galiausiai besišypsantis žmogus kitiems atrodo patrauklesnis, kompetentingesnis.
5. Galime keisti kūno temperatūrą. Tibeto vienuolių praktika – tummo joga (arba vidinės šilumos joga) suteikia galimybę sąmoningai padidinti kūno temperatūrą. 1981 m. Harvardo universiteto profesorius Herbertas Bensonas užfiksavo, kaip trys lamos iš Daramšalos meditacijos metu padidino kojų ir rankų pirštų temperatūrą 8,3 laipsnio. Praktikuoti tummo jogą patartina tik kartu su patyrusiu vadovu, antraip galima mirti nuo per didelio atšalimo.
6. Skiriame daugiau skonių, nei numanome. Visi skiria keturis pagrindinius skonius – saldų, rūgštų, sūrų ir kartų. Praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį mokslininkai atrado ir penktą – umami (japonų kalba „umami“ reiškia „skanus, malonus“) skonį. Šį skonį atrado Tokijo imperatoriškojo universiteto profesorius Kikunae Ikeda. Šis skonis būdingas baltyminiams produktams: mėsai, žuviai ir jų sultiniams. Mokslininkai iki šiol ieško naujų receptorių, galbūt ateityje įrodys, kad skiriame ir kalcio, angliarūgštės, švaraus vandens, riebalų, metalo ir saldymedžio skonį. Šios žinios gali praversti, gydant nutukimą. Mes atpažįstame skonį pagal tam tikras taisykles, kurias pravartu žinoti. Maisto skonis maksimaliai pasireiškia esant temperatūrai, kuri prilygsta burnos temperatūrai arba yra vos aukštesnė. Prie sūraus ir prie saldaus skonių įprantama greičiau nei prie kitų skonių. Taigi jei vartojame daug cukraus ir druskos, palaipsniui jų nebejaučiame. Tiesa, įpratimas prie saldaus skonio sustiprina visų kitų skonių pojūtį. O įpratimas prie kartaus didina jautrumą rūgščiam ir sūriam skoniui.
7. Net ir brandaus amžiaus galime išlavinti muzikinę klausą. Žmonių su absoliučia klausa nedaug. Manyta, kad klausą reikia lavinti nuo vaikystės, tačiau Čikagos universiteto tyrimai parodė – suaugusieji irgi gali lavinti muzikinę klausą ir netgi priartinti ją prie absoliučiosios. Eksperimento dalyviai, turintys pradinį muzikinį išsilavinimą, turėjo įvardinti išgirstų garsų tonaciją. Antru tyrimo etapu jie toliau stengėsi nustatyti garsus iš klausos, tik šį kartą jiems pasakydavo, ar pataikė, o paskui dar kartą duodavo paklausyti įrašo. Po kelių mėnesių vėl atliko užduotį. Paaiškėjo, kad eksperimento dalyviai išsaugojo gebėjimą ir sugebėjo įvardinti garso aukštį. Tyrimai parodė, kad muzikinė klausa – išlavinamas gebėjimas, amžius tam neturi įtakos.
Parengė delfi.lt | skiltis „Gyvenimas”