Abiturientė: buvau labai veikli ir viską suspėdavau, o dabar net paprasti dalykai tapo sudėtingi0 (0)
© Hero Images/Corbis
Klausimas: Esu pasimetusi abiturientė. Esu labai užimta, beveik visada turiu po 8 pamokas, po jų įvairūs būreliai, kurių lankau net 7. Visada namo grįžtu tik vėlai vakare ir iš kart kimbu prie mokslų, valgymas po to. Namų darbus darau naktį, vėlai einu miegoti ir anksti keliuosi. Bet visada jausdavausi labai gerai, net po sunkios dienos, kai jau būdavau gan pavargusi, visada norėdavau dar kažką veikti, dar į kažkokį būrelį eiti. Dažnai mokykloj būdavo sunku susikaupti. Na, o dabar, jau mėnesį laiko man labai blogai. Stengiuosi į viską žiūrėt pozityviai, bet nesiseka. Mane kamuoja šios problemos, jeigu tai galima pavadinti problemomis…
1. Namuose viską išmokstu ir suprantu, bet kai reikia mokykloj atsakinėt ar rašyt atsiskaitymą nieko nebeatsimenu, atrodo, lyg kažkas užsiblokuoja. Pvz.: kai namie reikia padaryt namų darbus ir žinau, kad mokytoja juos tikrins, niekaip nesugebu susikaupt ir nieko neatsimenu, o kai tiesiog sau mokausi prieš kontrolinį, beveik viską padarau puikiai. Nors ir labai sunku susikaupti, bet stengiuosi. Per pamokas išvis nelabai ką girdžiu, nelabai orientuojuosi ką reikia daryti ir t.t.
2. Kaip jau minėjau, visada buvau labai aktyvi ir net jei dirbdavau naktį ir mažai miegodavau, man nebuvo jokių roblemų. Na o dabar specialiai dėl mokymosi problemos pradėjau anksčiau eit miegot, kad kuo geriau išsimiegočiau. Stengiuosi tiek daug nesimokyti, bet man dar blogiau. Dabar išvis mokykloj vaikštau kaip zombis, nuotaikos nėra, niekas nedžiugina. Prie mokytojų stengiuosi apsimesti, kad viskas gerai. Bet visą laiką esu be jėgų, vos prisiverčiu paeiti. Nebeliko nė pusė tiek energijos, kiek turėjau anksčiau. Esu hiperaktyvi, o gal jau ir nebesu…
3. Kiekvieną dieną po mokyklos sulaukiu priekaištų iš tėvų dėl vairavimo pamokų. Kad vis neišlaikau arba kad instruktorius atšaukia pamoką. Tai mane labai slegia, nes aš pati labai noriu kuo greičiau išlaikyt, bet turiu ir lankyt pamokas, o kai jų daug, sunku viską suderinti.
Nežinau ar tai ką nupasakojau yra aiški situacija. Bet kai visi šie mano minėti dalykai susideda į vieną, nebeatlaikau, dabar kiekvieną dieną po kelis kartus verkiu. Vos tik kas užsimena kažką apie tėvus, vairavimą ar mokslus – nebeatlaikau. Tiesiog nebežinau ką daryti. Nervuojuosi dėl kiekvieno menkniekio. Kiekvieną rytą prieš einant į mokyklą lakstau į tuoletą. Nežinau kas man yra… Gal kokia depresija, pervargimas, o gal tiesiog nieko nėra ir tai net nėra probemos… Lyg ir buvau nusprendusi, kad apsilankysiu pas psichologę, bet labai bijau, nes nežinau ką jai pasakoti ir nuo ko pradėdi. Pas mane tiek maišaties, aš net nesugebu rišliai parašyti ar pasakyti, visada mėtausi nuo vienos problemos prie kitos… Prašau, patarkit ką man daryti, ar eiti pas psichologę? Jeigu Jūs atsakysit, kad būtina, tai tikrai nueisiu.
Be galo lauksiu atsakymo, bet nežinau kaip ilgai ištversiu tokį gyvenimą… Ačiū.
Milda (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveika, Milda, ačiū už nuoširdų laišką ir pasidalinimą savo sunkumais. Džiaugiuosi, kad suvokdama, kad taip, kaip dabar yra tau nėra gerai, žengei pirmą žingsnį ieškodama pagalbos.
Pirmiausia, mano dėmesį prikaustė, kad būdama abiturientė, turėdama tiek daug pamokų, dar lankai net 7 būrelius, be to, lankai vairavimo mokyklą. Toks kiekis veiklų, mano manymu, gali būti per didelis, norint kažkurioje iš jų pasiekti pilnavertiškumo mokymosi ar buvimo. Visgi tik tu pati gali nuspręsti, ar toks veiklų kiekis tau yra tinkamas ir priimtinas. Ar pati nusprendei lankyti tokį kiekį būrelių? Kokiu tikslu tai darai? Jeigu tokie pasiūlymai atėjo iš tėvų (o taipogi jeigu ir ne), patarčiau labai atvirai su jais pasikalbėti, tavo tėvai yra tavo pirmieji pagalbininkai bet kurioje sunkioje situacijoje, todėl dalinimasis savo jausmais ir sunkumais su jais, yra greičiausia, ką gali dabar padaryti.
Artėjantis mokyklos baigimas ir baigiamieji egzaminai dažnam abiturientui kelia nerimą ir daug klausimų: Kaip pasiruošti egzaminams? Kaip įstoti į norimą Universitetą? Kokią specialybę pasirinkti? Ką aš noriu veikti gyvenime ? Ir daug kitų. Šis etapas tarsi yra pernelyg sureikšminamas, kai tuo tarpu neturi atsakyti sau į visus šiuo klausimus per šiuos metus, kai kurie atsakymai ateis daug vėliau. Visgi šiame etape reikia daug sveiko proto ir stiprybės, nepasiduoti aplinkinių spaudimui ir bendraamžių panikai.
Tavo laiške išryškėja keletas problemų, kurias atskirai norisi aptarti:
1. Mokymosi ir susikaupimo sunkumai mokykloje – kai žmogaus smegenys nebeįsisavina informacijos, tuomet jos siunčia signalą, kad yra pervargusios, joms tarsi kompiuteriui reikia persikrauti. Tad tavo sunkumai prisimenant išmoktą pamoką ar atliekant užduotis ir yra tavo smegenų siunčiamas signalas tau, kad joms yra per sunku, kad joms reikia poilsio ir persikrovimo. Yra toks terminas persimokymas (angl. Overlearning) reiškiantis, kad kai mokytis per daug yra taip pat blogai, kaip ir per mažai.
2. Prasta nuotaika ir jėgų trūkumas – natūrali pasekmė, kurią sukuria tavo organizmas priešindamasis dideliam krūviui yra energijos sumažėjimas. Ką daro pavargę žmonės? Aktyviai ilsisi. Poilsį, kaip ir mokymąsi (ar kitą veiklą) reikia taip pat kruopščiai planuoti ir jį atlikti. Poilsis tai nėra gulėjimas lovoje ( bet iš tavo laiško, suprantu, kad mažai skiri miegui), tai ir pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiu, bendravimas su draugais ir pan.
3. Jautrios reakcijos – dar viena pasekmė to, kai žmogus daro tai, ko nenori daryti… Ar tikrai nori lankyti tiek būrelių? Ar tikrai nori būtent dabar išsilaikyti vairavimo teises? Gal tai gali palaukti?…
Kas gi tau pačiai šiame gyvenimo etape yra svarbiausia? Mokytis ir pasiruošti egzaminams? Lankyti būrelius? Gauti vairuotojo pažymėjimą? O gal dar kažkas kito?
Svarstai, ar turėtum kreiptis į psichologą, tačiau nežinai, ką jam papasakotum, o gal vis dėlto verta tiesiog pabandyti? Psichologas, pas kurį nueisi, bus visiškai nešališkas žmogus, kuris stengsis tau padėti susivokti savyje ir šioje situacijoje. Dažnai delsdami ar neigdami savo problemas, mes tiesiog esam nesąžiningi patys prieš save, ieškoti pagalbos ir ją priimti yra didelė stiprybė.
Nuoširdžiai linkiu tau sėkmės ir stiprybės.
Psichologė Aistė Bijūnė