Adaptacija migravus į užsienį: patiriama bendrai, išgyvenama skirtingai
Išvykimas gyventi į svetimą šalį visuomet yra didesnis ar mažesnis išbandymas. Pakitusi aplinka, gyvenimo būdas, žmonės, darbo pobūdis – daugybė įvairiausių faktorių veikia žmogaus išgyvenimus ir kiekvienam, patyrusiam, ką reiškia emigruoti, padaro tam tikrą įtaką.
Emigracija, tiek savanoriška, tiek priverstinė – įvykis, sukeliantis stresą net patiems stipriausiems ir tvirčiausiai pasiryžusiems gyventi svetur. Tačiau jei dalis emigravusių žmonių lengvai su juo susidoroja ir užsienyje greitai pasijunta kaip namuose, kita – dažnai žymiai didesnė – stresą ir adaptacijos periodą išgyvena itin komplikuotai. Tad kodėl kyla stresas ir kaip su juo kovoti? Ar įmanoma palengvinti adaptaciją, atvykus į svetimą šalį?
Suprantama, kad tai, kaip jaučiamasi emigravus, priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios asmenybės. Taip pat – nuo jo lūkesčių, tikslų ir gyvenimo patirties. Kai kurie žmonės stresą ir neramumus išgyvena labiau, o tai gali atsiliepti net jų fizinei savijautai. Emocijos įgauna įvairius pavidalus – nuo galvos skausmo, nemigos iki širdies ligų.
Kas yra tos emocijos? Tai atsiskyrimas, (juntama distancija nuo paliktos aplinkos ir kultūros, o naujoji taip pat dar nepažįstama ir galinti bauginti), įtampa (dėl galimybių, pasisekimo, pritapimo), kaltė (dėl paliktos šeimos, draugų, vaikų). Emigrantus, net patekus į aplinką, kurioje netrūksta žmonių, kankina vienatvės ir praradimo jausmas. Jį papildo sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir kitais, nerimas ir pesimizmas, galintis nepelnytai užvaldyti žmogaus mąstyseną.
Suvaldyti tokią emocijų laviną yra sunku ir pavyksta ne kiekvienam. Tačiau tai padaryti būtina, nes užslėpti sunkumai žmogų slegia, neleidžia jam judėti į priekį ir atsiverti naujiems išgyvenimams bei patirtims. Su stresu susidoroti galima įvairiais būdais. Pirmiausia, pasitelkite savęs pažinimą. Niekas nepažįsta jūsų geriau nei jūs patys. Tai, ką išgyvenate emigracijoje, yra įveikiama taip pat, kaip ir kitokiose situacijose. Tad ir naudokite tuos metodus, kuriuos naudojate, kad nusiramintumėte įprastai. Be to, svarbu rasti būdą, kaip stresą išlieti. Sportuokite, socializuokitės, susiraskite naują, jus jaudinantį hobį. Įdomi, atpalaiduojanti veikla sumažins ir psichologinę, ir fizinę įtampą.
- Supraskite, kad išgyvensite daugybę dalykų, o kol prisitaikysite naujoje šalyje, turėsite patirti tam tikras būsenas. Psichologai, kalbėdami apie kultūrinį šoką, skiria ir 4 prisitaikymo naujoje aplinkoje fazes. Jos yra tokios: ,,Medaus mėnuo‘‘ (kai visa, kas naujai patiriama, matoma per pozityvumo prizmę), krizė (kai skirtumai, atrodę patraukliai, prislegia ir sukelia įtampą, nerimą), atsistatymas (kai jau suprantama, ko tikėtis ir kaip elgtis įvairiose situacijose, aplinka tampa įprasta), galiausiai – adaptacija. Pasiekęs paskutinę fazę, žmogus galiausiai jaučiasi gerai – patiria komfortą, jaučiasi pakankamai saugus, jo nebestebina įvairūs kuriozai, nes žinoma, kaip su tuo susidoroti. Adaptacija neapsaugo nuo galutinio streso ir nervingumo įveikimo, tačiau jei viskas gerai, tai patiriama epizodiškai ir lengviau, nei prieš adaptuojantis.
- Mokėkite šalies, į kurią vykstate, kalbą. Jeigu jos nemokate – jau atvykę įveikite baimes ir susiraskite būdų, kaip galėtumėte tai padaryti. Kalbos mokėjimas leis sėkmingai komunikuoti, geriau pažinti žmones ir kultūrą, padidins pasitikėjimą savimi – o tai labai palengvins adaptaciją.
- Išeikite iš namų. Negalite apsiriboti vien darbu ir namais – taip izoliuosite save nuo naujos kultūros ir pažinčių, įspūdžių ir reikalingų jums žinių. Net jei nesate itin socialus žmogus, turėtumėte pasistengti tokiu tapti. Radę progą, bendraukite su vietiniais gyventojais, eikite į šalies kultūrinius, socialinius renginius, populiarias vietas, kuriose galėtumėte savo akimis pamatyti tradicijas, priimtinus ir nepriimtinus dalykus. Anglija.today skaitytojai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje ir paklausti apie adaptaciją, pritarė šiai minčiai. Jų manymu, svarbu ,,išbandyti kažką naujo, o pradėti galima tiesiog nuo angliškų pusryčių!‘‘, ,,būti atviriems ir bandyti susirasti draugų‘‘, ,,vykti į šalį turint atvirą požiūrį‘‘.
- Neidealizuokite to, kas palikta. Viena skaitytoja pasidalino mintimi, kad net ir po 10 metų Anglijoje, vis dar jaučiasi nepakanakamai gerai. Pasak jos, to priežastis – Lietuvos ir savo praeities joje idealizavimas. Suprantama, kad išvykus į užsienį visi palikti dalykai, žmonės, net rūpesčiai gali pasirodyti gražesni, nei yra iš tikrųjų. Tačiau išlaikykite sveiką požiūrį – jei kažką praradote, tai atrasite naujoje erdvėje. Nusiteikite pozityviai ir suteikite šansą tam gyvenimui, kurį ruošiatės kurti.
- Palaikykite ryšį. Bendraukite, tačiau neapsiribokite tais, su kuriais bendraujate – palaikykite pastovų ryšį su likusiais gimtoje šalyje, bet ieškokite naujų draugų ten, kur atkeliavote. Susipažinkite ir su vietiniais žmonėmis, ir su užsienio lietuviais. Pastarieji leis jums greičiau įsitraukti į bendruomenę, suteiks patarimų ir gal net didesnį komforto jausmą. Na, o vietiniai gyventojai leis pažinti visus naujosios šalies aspektus.
Reikia paminėti, kad apie prisitaikymą svetimoje šalyje reikia pagalvoti dar prieš į ją atkeliaujant. Patartina apmąstyti, kokie jūsų lūkesčiai, kaip elgsitės, jei jie bus neišpildyti, jei greit nusivilsite ar ilgą laiką nepasieksite to, ko norite.
Tai, ką išgyvensite emigravę, bus individualu, tačiau nepamirškite, kad kiti žmonės – nors savaip – patyrė tą patį. Bendraukite su jais ir nebijokite naujų patirčių ir atradimų!
Virginija Sližauskaitė | anglija.today