Apie mediaciją
Įvairiausių konfliktų patiriame nuolat. Tai normalu ir yra sudėtinė gyvenimo dalis. Kilus ginčui, žmogui įprasta tempti vežimą į savo pusę. Abiem taip besitampant nesutarimas auga, gilėja ir vystosi spirale.
Iš virtuvės persikelia į kiemą, apima kaimynus, gal net pasiekia teismą. Šių laikų teisinė sistema nėra lanksti, tad joje kažkas būtinai liks kaltas. Tai atgyvenusi konfliktų sprendimo strategija. Dažnai teismo priskirta bauda ar atlygis būna neadekvatūs besikreipiančiųjų lūkesčiams ar tiesiog šių dienų realijoms. Rezultatas – sugaištas laikas, iššvaistyti pinigai ir kartėlis, kad ir laimėjus bylą. Optimaliausia ginčų sprendimo strategija yra „Win-Win“, čia nėra ieškoma kaltų, o siekiama kuo pilniau patenkinti abiejų šalių poreikius, nežeminant nei vieno iš ginčo dalyvių orumo. Taip vadinami alternatyvūs konfliktų sprendimo būdai, o konkrečiai – mediacija, po truputi skleidžiasi ir Lietuvoje. Ginčą spręsti kreipiamasi į trečiąją šalį. Metodas atsirado apie 1960 m., JAV kinų bendruomenėse, sprendžiant tarpusavio darbo ir šeimyninius konfliktus, o veliau išplito ne tik valstybiniu mastu, bet ir Kanadoje, Europoje bei visame pasaulyje. Ginčiai analizuojami itin objektyviai, nes nebelieka vietos jokiai korupcijai. Ši sistema puikiai veikia Latvijos, bei Lenkijos šalyse. Tai visais atvejais greitesnis, pigesnis ir lankstesnis konflikto sprendimo būdas. Sutaupo visi: valstybė, žmonės, visuomenė. Niekas nėra nuteisiamas, o šalių santykiai dažnai net pagerėja. Gerai pagalvojus – iš esmės, mediacija galėtų tapti ateities teisinės sistemos modeliu, ypač aktualiu ekonominės krizės sąlygomis.