Apie proto galias

4 Responses

  1. Aistė parašė:

    Įdomu, bet kad kiek prieštarauja tam, ką šiaip esu skaičiusi apie alfa ir beta būsenas. Alfa būsena – snūduriavimo būsena, į kurią patenkame prieš pat užmigdami. O beta – būsena, kurioje esame būdraudami, kai nemiegame.
    Alfa būsenoje galbūt ir atsiveria kūrybiškumas, bet kažin ar įmanoma kažką labai gerai išmokti, įsiminti, kadangi tuo metu mintys laisvai klaidžioja ir nelabai klausosi aplinkos.

    • Deimante parašė:

      Tai nepriestarauja tam, ką esi girdėjusi. Alfa iš tikrųjų yra snūduriavimo būsena daugeliui žmonių. Tačiau žemesnėse smegenų vibracijose slypi mūsų genialumas. Visa problema, kad mes esame įpratę dirbti tik aktyviame Beta dažnyje, kur mus veikia patirtis ir logika. O Alfa lygmuo daugeliui žmonių yra tik prieangis į sapnų pasaulį. Daugeliui, bet ne visiems. Talentingi kūrėjai, vaikai, sėkmingi verslininkai turi savybę šiame lygmenyje veikti budrūs. Tai yra ištreniruojama ir tada mintys nėra padrikos, bet priešingai labai tikslingos ir greitos. Kai kas tikią savybę turi iš prigimties, kai kas turi to mokytis. Tokia ir yra Silva metodo esme, išmokti intensyviai dirbti Alfa lygmenyje, kad išnaudotume visą savo potencialą.

  2. virpesiukai parašė:

    Keletas dalyku.
    1. Silva pagal savo kvalifikacija buvo radio-technikas; jo zinios psichologijoje (tapusia jo aistra) – deja, tebuvo sarlatno lygio, tad ir jo metodai iki siol nera mokslo patvirtinti, remiasi isimtinai tikejimu.
    2. Visos smegenu busenos (alfa, beta) yra reikalingos ir organizmo pasamoningai pasirenkamos optimaliai. Kisantis i si procesa samoningai, galima prisidaryti bedu, apie kurias ne nenutuokiama. Tai galima is dalies palyginti su mitybos reguliavimu pagal maisto produktus, pvz: valgau tik gyvulini maista , tik zalias darzoves etc.
    3. Smagioji dalis :) Priezasties bei pasekmes sukeitimas vietomis. I siuos minties spastus patenka paparastai mazai su mokslu bei logika reikalu tureje Silva metodo pasekejai. Apie ka mes cia? Pradekim is toliau. Tarkim, masinos varikliui dirbant optimaliai, skleidziamas tam tikras bazinis daznis; dirbant kitais rezimais, tasai daznis skirsis. Variklio skleidziamu garsu daznis – pasalinis variklio darbo efektas, tad, pvz. dirbtinai leisdami per garsiakalbi atitinkamo daznio garsus, variklio darbo nepagerinsim :) Ir nepabloginsim, beje.
    Analogiskai yra su galvos smegenimis: kiekvienoje busenoje smegenys skleidzia tam tikro daznio elektromagnerines bangas kaip pasalini savo funkcionavimo efekta; isspinduliuodami i zmogaus smegenis atitinkamo daznio elektromagnetines bangas (ar tuo labiau priversdami zmogu klausytis atitinkamo daznio garsu :), smegenu busenos bei ju darbo funkcionavimo nepakeisim. Dabar pasiziurim, ka raso „www silvametodas lt”
    — Mentaliniai tyrimai atskleidė, kad raktas į daugelį dalykų, kurių mes trokštame gyvenime, tai gausa, karjeros sėkmė, sveikata, laimė ar nušvitimas, yra ypatinga būsena, kurią sukelia tam tikri smegenų dažniai —
    :) Juokinga, tiesa? smegenu dazniai sukelia atitinkamas smegenu busenas :) Cia kaip automobilio varikli virpinant reikiamu dazniu, priverciam ji atitinkamai veikti.
    Sis absurdas Silva pasekeju tarpe yra labai paplites (kai kas net specialiai klausosi reikiamo daznio garsu, tikedamasis pervesti smegenis i alfa busena), tad vertejo apie tai detaliau.

    • Paulius parašė:

      Matomai virpesiukas užsisėdėjo garaže.

      Galima atlikti paprastą ekperimentą, Nueiti į turgų ir pašnekėti su kuo daugiau turgininkų ir tai turėtu užtrukti pusdienį. Tada nueiti į girią ir ten pabūti. Jei pratimas atliktas nuoširdžiai skirtumas tikrai jausis.

      Taip ir su tais dažnio klausymosi, jei nėra vidinio ketinimo, nieko nepavyks, o jei yra vidinis ketinimas, klausimas ar reikia to išorinio dažnio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *