Ar radijo klausymasis kenkia vairavimui?
Jeigu vairuodami automobilį įdėmiai klausotės radijo, ar pastebėtumėte šaligatviu einančią gorilą? Remiantis tyrimo, pristatyto kasmetinėje konferencijoje (the British Psychological Society Annual Conference in Nottingham), rezultatais, greičiausiai ne, – rašo medicalnewstoday.com.
Vairavimas tampa vos ne prigimtiniu gebėjimu, daugiau nei 75 proc. amerikiečių kasdien važiuoja į darbą savo automobiliu. Kadangi vairavimas toks paplitęs visuomenėje, labai lengva pamiršti galimus pavojus, tykančius valdant bent 50 km/h greičiu lekiantį metalo gabalą.
Nauja studija primena, kad nesvarbu, koks geras ir patyręs vairuotojas būtumėte, sėsdami prie vairo turite žinoti, kad privalote būti atsargūs. Tyrėjai, vadovaujami G.Murphy ir C.Greene (the University College Cork and University College Dublin), įrodė, kaip svarbu sukoncentruoti dėmesį, kai esi kelyje.
Komanda gilinosi į tai, ar žmogus suvokia, kaip sunku suvaldyti dėmesį. Teorija, kuria jie rėmėsi, teigia, kad mūsų gebėjimas sutelkti dėmesį yra ribotas, t.y. nevisiškai priklauso nuo mūsų valios. Šios teorijos sumanytojas prof. N. Lavie dar paskutiniajame praeito amžiaus dešimtmetyje dėl to sukėlė nemažai diskusijų.
Taigi ar gali garsinė informacija konkuruoti su vaizdine? Naudodamiesi vairavimo simuliatoriumi, tyrėjai analizavo, ar radijo pranešimų klausymasis turi įtakos gebėjimui priimti ir valdyti vaizdinę informaciją.
Iš viso bandyme dalyvavo 36 vairuotojai. Pusei tiriamųjų liepta klausytis, kada vyro pranešėjo balsą pakeis moters pranešėjos balsas – tai reikalauja nedidelio dėmesingumo. Kitai pusei liepta klausytis, kuomet bus paskelbta informaciją apie eismą konkrečiame kelyje – tai vertinta kaip aukšto dėmesingumo lygio reikalaujanti užduotis.
Kol dalyviai vairavo, tyrėjai fiksavo jų vairavimo ypatumus ir pateikdavo keletą staigmenų – kartkartėmis kelio pakraštyje pasirodydavo dramblys ar gorila.
Nuojauta sako, kad nesvarbu, jog atidžiai lauki kokios nors informacijos, tačiau gigantišką žinduolį šaligatvyje tikrai pastebėsi. Tačiau rezultatai parodė ką kita.
71 proc. pirmos grupės dalyvių, kuriems duota mažo dėmesingumo lygio reikalaujanti užduotis, pastebėjo regėjimo lauke atsiradusį gyvūną. Tačiau iš grupės, kuriai paskirta didesnio dėmesingumo reikalaujanti užduotis, tik 23 proc. pastebėjo pasirodžiusį dramblį. Pastaroji grupė prasčiau pasirodė ir įvertinus kitus matuotus parametrus, pavyzdžiui, reakcijos į pavojų laiką.
„Bet kas, kas atitraukia mūsų dėmesį nuo vairavimo, gali sukelti problemų, netgi radijo laidos klausymasis ar telefono pokalbis naudojantis laisvų rankų įranga. Žinoma, tai nereiškia, kad turėtume uždrausti klausytis radijo vairuojant automobilį, tačiau įrodo, kad turime įvertinti gebėjimo paskirstyti dėmesį galimybes“, – sakė G. Murphy.
Gauti rezultatai galbūt stebinantys, tačiau aiškūs: kuomet susikoncentruojame į informaciją, gaunamą viena jusle, negalime visiškai normaliai, kaip įprasta, priimti ir suvokti kita jusle gaunamos informacijos.
Tik 36 dalyvius įtraukęs tyrimas yra nedidelis, todėl reikia tolesnių bandymų, patvirtinančių gautus rezultatus. Vis dėlto dabartinės išvados yra patikimos ir įrodo, kaip dėmesys gali būti sutelkiamas ir išblaškomas.
Parengė vlmedicina.lt