Atsiduoti tėkmei

Peggy und Marco Lachmann-Anke / Pixabay

Konfucijus stovėdamas ant tilto užsižiūrėjo į tekančią upę: žemyn krito krioklys. Kunkuliavo sūkurio vandenys.

Tuo metu kažkoks žmogus mėgino eiti per seklesnę jos vietą. Tai pastebėjęs, Konfucijus pasiuntė savo mokinius, kad perspėtų:

– Tam, kas mėgins perbristi šią upę, kils rimtų sunkumų!

Bet žmogus jų nepaklausė: ir perėjęs sraunius vandenis išlipo kitame krante.

– Jūs nepaprastai mitrus! – sušuko Konfucijus. – Matomai žinote kažkokią paslaptį. Kaip jums pavyko įeiti į tokį sūkurį ir išlipti į krantą gyvam ir sveikam?

Žmogus atsakė taip:
– Kai tik žengiu į upę, aš ja pasitikiu ir visas jai atsiduodu, be jokių pašalinių minčių. Prisitaikau prie jos bangų ir tėkmės, vengdamas bet kokio sauvaliavimo. Štai kodėl man pavyksta įeiti į šiuos šėlstančius vandenis ir vėl išeiti sveikam.

– Atminkite tai, mokiniai! – tarė Konfucijus. – Išties, net ir su vandeniu, jei jam atsiduodi, galima susibičiuliauti – ir juo labiau tai tinka žmonėms.