Buckminsterio Fullerio principai5 (1)
Iliustracija: Alan Levine, Buckminster Fuller, at the National Portrait Gallery / flickr.com
Richardas Buckminsteris Fulleris (1895 — 1983) laikomas 20 a. Leonardu da Vinčiu. Kažkuriems jis utopistas, kaip reta, kitiems – unikalus vizionierius (dizaineris, architektas, filosofas, poetas ir t.t.), vienas iš ankstyvųjų ekologiško dizaino filosofijos gynėjų.
Iliustracija: BenFrantzDale / flickr.com
Savo knygoje „Critical Path” jis pasakoja apie principus kuriais vadovavosi savo kūrybiniame kelyje, dar juos vadino Fuller’s self-disciplines.
1. Žiūrėk į savo gyvenimą kaip į eksperimentą, skirtą parodyti, jog vienas žmogus gali padaryti visos žmonijos labui kažką tokio, ko nesugeba ištisos valstybės ar stambios korporacijos.
2. Siekti naudos visai žmonijai, o ne tik sau, savo šeimai, šaliai ir t.t. Padėti žmonėms ne kitų žmonių sąskaita.
3. Daryti tik tai, ką gali savo jėgomis.
4. Vadovautis tik savo galva ir eksperimentais patvirtintomis žiniomis, kad išreikštum nuosavą svajonę, o ne mėgintum atitikti visų likusių nuomonei.
5. Veikti, visų pirma, remiantis savo intuicija.
6. Išspausti maksimumą iš savo klaidų.
7. Aktyviai užsiimti savišvieta.
8. Niekada neužsiimti savireklama ir niekam nemokėti už reklamą.
9. Dirbti nusistačius erdvius laiko rėmus.
10. Problemas spręsti pasitelkus technologijas – tai efektyviau nei socialinės reformos.
11. Siekti suprasti visatos veikimo principus ir žmogaus vietą joje.