C. Rogerso metodas: besąlygiškas kliento priėmimas0 (0)
Daugelis žmonių nežino, kad psichoterapijos efektą lemia visai ne protingi paaiškinimai, o naujas patyrimas. Psichologas kitaip įeina į kliento gyvenimą, nei šis tikisi iš aplinkinių, ir stengiasi suteikti tai, ko klientas negavo iš tėvų.
Šį metodą Carlas Rogersas, humanistinės psichoterapijos kūrėjas, pasiūlė tuo metu, kai po Antrojo pasaulinio karo žmonija kovojo su diktatoriškais režimais.
C. Rogerso metodo pamatas – mintis, kad suteikus geras sąlygas žmogus savaime ima vystytis teigiama linkme. Psichologas stengiasi sekti paskui klientą ir vengia jam vadovauti: jeigu psichoterapija siekia išlaisvinti žmogų tobulėti, negalima taikyti žmogaus galias menkinančių priemonių.
Laikomasi nuostatos, kad raminimai ir pasiūlymai ne padeda, o tik rodo nepagarbą klientui.
Dirbant „rodžersiškai“ svarbiausia nuoširdžiai priimti žmogų: „Man įdomu tai, kuo tu nori pasidalyti, ir aš stengiuosi tave suprasti. Sakyk viską taip, kaip nori“. Psichologas kuria laisvės ir saugumo atmosferą.
Ši psichoterapijos kryptis artima egzistencinei, bet labai skiriasi nuo kitų psichoterapijos mokyklų, kurios yra priklausomos nuo teorijos ir psichologas tėviškai nusprendžia, kas klientui naudinga ar nenaudinga.
Šaltinis:
Genovaitė Petronienė (2013). Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete. Vilnius: Vaga. 172 p.
Susiję: Gydanti empatija
