Centas

Ėjo kartą keliu vaikinukas. Žiūri – centas guli. „Ką gi, – galvoja sau, – ir centas juk pinigai!“. Pakėlė ir įsidėjo į piniginę.

Eina sau toliau. Mąsto: „O ką veikčiau jei rasčiau šimtą litų? Nupirkčiau ką nors dovanų tėvui su motina!“. Tik pagalvojo, jaučia, kad kažkas kišenėje suspurdėjo, piniginė lyg tapo storesnė. Žiūri, o gi tikrai – šimtas litų dešimtinėmis!

„Čia tai bent, – nusistebėjo vaikinukas, – buvo centas, o dabar ten šimtas litų! O ką veikčiau, jei rasčiau tūkstantį litų? Nusipirkčiau karvę ir vaišinčiau tėvus pienu!“.

Žiūri, o piniginėj jau ir tūkstantis litų! „Stebuklai! – džiūgauja laimingasis. – O kas, jei dešimt tūkstančių surasčiau? Nusipirkčiau namą, vesčiau žmoną ir įsikurčiau kart su tėvukais!“.

Staigiai išpampo piniginė – ir tikrai: dešimt tūkstančių pūpso! Ir čia jis vėl susimąstė: „Gal neimt tėvo ir motinos į naują namą? O jei jie žmonai nepatiks? Tegu sename name gyvena. Ir su karve vieni vargai, geriau ožką pirksiu. Dovanų daug nepirksiu ir taip išlaidos didelės…“.

Staiga jaučia – piniginė tapo lengvut lengvutėlė. Išsigando, atidaro – o ten, viso labo tik vienas centas, centelis…

Didi energija gimsta tik didžiam tikslui.

 

2 Responses

  1. lori parašė:

    godumas prazudo zmogskuma

  2. fds parašė:

    O kodėl baisi vertybė yra po santuokos gyventi kartu su tėvais? Čia gi išvien aukojimasis ir papildomos problemos. Jau geriau jis būtų planavęs tėvams atskirą namą pastatyti :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *