D tipo asmenybė – ar tai tikrai žalingas veiksnys sveikatai?
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama psichologiniams ligų aspektams, kadangi ligos priežastys gali būti ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės. Be to, tradiciniai rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba ir pan.) nevisiškai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų. Vienas iš psichologinių rizikos veiksnių yra žmogaus asmenybės tipas. D tipo asmenybė yra vienas vėliausiai atrastų ir pradėtų tyrinėti asmenybės konstruktų. Šią sąvoką įvedė ir asmenybės D tipui būdingas savybes 1996 metais išskyrė J. Denollet su kolegomis. Jie teigė, kad šis asmenybės tipas prognozuoja neilgą gyvenimo trukmę sergant širdies ligomis nepriklausomai nuo įprastinių biomedicininių rizikos veiksnių.
Kalbant apie asmenybės D tipo sąvoką reikėtų paminėti, kad D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą. Psichologijoje distresas yra apibūdinamas kaip toks stresas, kuris kyla dėl įvairių ekstremalių situacijų (stresorių) ir turi neigiamą, nemalonų ar kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiam asmenybės tipui priskiriami žmonės pasižymi neigiamu afektu ir socialiniu varžymusi. Neigiamas afektas kitaip dar yra apibūdinamas kaip polinkis patirti neigiamas emocijas. D tipo asmenims yra būdinga prislėgta nuotaika, nerimas, dirglumas, pyktis, priešiški jausmai. Tuo tarpu socialinis varžymasis – tai galimų pavojų, susijusių su bendravimu, vengimas; tokiu atveju žmogus patiria diskomfortą bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis, yra linkęs jausti įtampą, nepatogumą ir nesaugumą. Ir neigiamas afektas, ir socialinis varžymasis yra neatsiejami nuo poveikio žmogaus sveikatai.
Manoma, kad D tipas bendrojoje populiacijoje yra paplitęs maždaug 20 proc., t. y. šis asmenybės tipas būdingas maždaug kas penktam žmogui. Tačiau tyrimuose pastebėta, kad D tipo paplitimas yra didesnis tarp tam tikrus sveikatos sutrikimus turinčių ar įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Atliktų tyrimų rezultatai visų pirma rodo, kad šio asmenybės tipo paplitimas tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų yra didesnis nei tarp sveikų žmonių: D tipo asmenybė yra siejama su padidėjusia infarkto, hipertenzijos ar kitų širdies ligų rizika. Ši tema turėtų būti aktuali daug kam, kadangi Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių (2013 metais Lietuvoje 56 proc. mirčių buvo nuo kraujotakos sistemos ligų).
Dauguma iki šiol atliktų tyrimų nustatė, kad asmenybės D tipas yra žalingas veiksnys sveikatai. Šio tipo asmenys dėl negalavimų ilgai delsia kreiptis į gydytojus, yra linkę prasčiau vertinti savo ligą, rečiau tiki, kad gydymas bus sėkmingas, nepasitiki gydytojais, nėra linkę keisti savo gyvensenos gerąja linkme, laikytis gydytojų rekomendacijų ir paskirtų vaistų vartojimo. Tai reiškia, kad palyginus su kitais žmonėmis, kurie turi panašių sveikatos sutrikimų, žmonės su D tipu tarsi dar pablogina savo sveikatos prognozę. Tyrimų duomenimis, asmenybės D tipą turintys pacientai dažnai pasižymi priešiškumu, kuris ne tik apsunkina gydymo eigą, tačiau taip pat gali tapti ir nesėkmingo gydymo priežastimi. Taip pat galima pastebėti, kad asmenybės D tipui priskiriami žmonės dažniau patiria tokius somatinius sutrikimus kaip galvos ar raumenų skausmai.
D tipas gali būti susijęs ne tik su fizine, tačiau ir su psichologine žmonių sveikata. Tokie žmonės labiau pasižymi padidėjusiu stresu, nerimu ir polinkiu į depresiją; taip pat nustatyta, kad šį asmenybės tipą turintiems pacientams yra kur kas labiau būdingas didesnis antidepresantų, nerimą mažinančių ir migdomųjų vaistų vartojimas.
D tipo asmenybė dažnai siejama su neurotiškumu, o asmenys, kuriems pasireiškia stiprus polinkis į neigiamas emocijas, dažnai pasižymi ir neigiamu savęs vertinimu. Jiems taip pat būdingas dėmesio nukreipimas į neigiamus stimulus, kurie skatina ieškoti ženklų apie gresiantį pavojų (pvz., svarstymai „ką apie mane pagalvos?“ arba „kaip mane įvertins, ar nepasirodysiu kvailai?“). Dėl to šie žmonės dažniausiai yra nepasitikintys savimi, uždari ir neryžtingi, jaučia diskomfortą bendraudami su žmonėmis. Tokį elgesį dažniausiai skatina baimė būti neįvertintam ir atstumtam. Šie žmonės nėra linkę atskleisti savo vidinius išgyvenimus – neretai tai yra viena iš jų elgsenos strategijų siekiant nuslopinti neigiamas emocijas ar netgi galimybę joms pasireikšti. Šios asmenybės taip pat dažniau patiria vienišumo jausmą, yra linkę savo moralę ir gyvenimo kokybę vertinti prasčiau. Asmenybės D tipui priskiriami žmonės kur kas rečiau nei kiti kreipiasi pagalbos – tiek asmeniniame lygyje (į draugus, šeimos narius ar kitus jiems svarbius žmones), tiek ir visuomenėje (pvz., į gydytojus).
Lyginant populiariąją lietuvišką literatūrą su mokslinėmis publikacijomis apie asmenybės D tipą galima paminėti, kad populiariojoje lietuviškoje literatūroje asmenybės D tipas beveik visur apibūdinamas tik kaip sveikatai žalingas veiksnys. Tuo tarpu mokslinės publikacijos asmenybės D tipą ir jo sąsajas su sveikata vertina nebūtinai vienareikšmiškai, kadangi yra tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad šis asmenybės tipas nėra susijęs su tam tikrų ligų atsiradimu, simptomų sudėtingumu ar mirtingumu. Be to, yra atlikta tyrimų, kurie nustatė, kad asmenybės D tipas plačiai paplitęs ne tik tarp širdies ir kraujagyslių ligų pacientų, bet ir tarp kitų žmonių (pvz., tarp kitomis ligomis sergančių žmonių, tarp studentų, moksleivių). Kaip bebūtų, tiek mokslinės, tiek ir populiariosios literatūros straipsniuose asmenybės D tipas labiausiai siejamas su aukščiau minėtais ypatumais – kraujotakos sistemos ligomis, stresu, nerimu ir priešiškumu.
Kadangi D tipas yra vienas naujausių psichologinių sveikatos rizikos veiksnių, todėl negalima teigti, kad ši tema yra pakankamai gerai išnagrinėta ir kad šis asmenybės tipas sveikatos požiūriu yra vienareikšmiškai teigiamas arba neigiamas. Nauji tyrimai šioje srityje yra tikrai naudingi ir reikalingi. Ypač prasminga būtų atlikti ilgiau trunkančius tyrimus, kurių dėka būtų galima įvertinti ilgalaikes asmenybės D tipo savybes, stebėti jo dinamiką, vertinti šiam asmenybės tipui priskiriamų žmonių sveikatos būklę. Žmonės ir jų sveikata turėtų būti stebimi ne keletą metų, kaip yra šiuo metu, o dešimtmečius. Be to, siekiant objektyviau įvertinti šį asmenybės tipą, tyrimus reikėtų atlikti su kuo įvairesnėmis žmonių grupėmis, ir ne tik su pacientais, bet ir sveikais žmonėmis. Kaip bebūtų, dabar vyraujanti mokslinių tyrimų tendencija yra tokia, kad D tipas sveikatai atsiliepia neigiamai – kitaip teigiančių tyrimų yra mažuma.
Justė Lukoševičiūtė ir Kastytis Šmigelskas,
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Šaltinis: vlmedicina.lt