Darnos šeimoje pagrindas – Emocinio ryšio tarp Vyro ir Žmonos stiprinimas

Charlie Foster / Unsplash

Iki skyrybų sutuoktiniai išgyvena vidutiniškai 13,5 metų. Kur slypi tokio ilgo ir lėto laimingos santuokos suirimo paslaptis? Kaip patrauklumas pavirsta pasibjaurėjimu, o emocinę trauką pakeičia emocinis atstūmimas, užsibaigiantis skyrybomis? Kokią įtaką tam turi kasdienis sutuoktinių bendravimas? Kokius jausmus jaučiame po pokalbio su sutuoktiniu, norime apsikabinti ar nusisukti? Kas sukelia tokius jausmus ir kaip tai galime panaudoti darniems santykiams kurti?

Kodėl santuokos išyrą per 13,5 metų?

Statistiniai duomenys rodo, kad santuoka iki skyrybų vidutiniškai trunka 13,5 metų (žiūr 1 piešinį). Per tą laiką santuoka pereina nuo Laimingos santuokos stadijos iki Skyrybų stadijos. Toks ilgas laiko tarpas iki skyrybų rodo, kad pradžioje buvę artimi sutuoktiniai tolsta vienas nuo kito iš lėto, o tas procesas trunka apie 14 metų. Kitaip tariant, sutuoktiniai kasdien bendraudami atstumia vienas kitą po „milimetrą“. Taip milimetras po milimetro, per 14 metų sutuoktiniai stumia vienas kitą, kol galiausiai išsiskiria. Bendrai gyventas laikas gali būti ilgesnis ar trumpesnis, priklausomai nuo to, kaip stipriai sutuoktinius laiko santuokoje juos siejantys saitai: emocinis ryšys, seksas, vaikai, bendras stogas, įsipareigojimai, tikslai.

Kur slypi tokio ilgo ir lėto laimingos santuokos suirimo paslaptis?

Gyvenimo kelyje sutinkame daug žmonių. Kai kuriems iš jų jaučiame simpatiją. Su kai kuo padraugaujame, o kai kam pajaučiame trauką. Bendraujant toliau didėja teigiamos emocijos, susijusios su tuo žmogumi. Jei abu žmonės jaučia vienas kitam teigiamą emocinę trauką, taip tarp jų užsimezga pirmas ir svarbiausias ryšys – emocinis ryšys. Jei abu nori būti kartu, jie suartėja ir tarp jų atsiranda antras ryšys – seksualinis. Iš šio ryšio gimsta vaikai – trečioji vyro ir žmonos jungiamoji grandis. Kai šeimoje atsiranda vaikas (o kartais ir anksčiau) sutuoktiniai turi pasirūpinti bendru stogu – ketvirtąją jungiamąja grandimi. Kad įsigyti butą ar namą, tenka imti paskolą ir susitarti dėl finansų valdymo bendrai. Tada atsiranda penktoji vyro ir žmonos jungiamoji grandis- įsipareigojimai ir finansai. Šeštoji sutuoktinių jungiamoji grandis – bendri šeimos tikslai ir uždaviniai. Galiausiai viską vainikuoja septintoji jungiamoji grandis – juridinis ryšys. Sutuoktinių jungiamosios grandys gali susikurti ir kita seka. Čia svarbu yra tai, kad emocinis ryšys šioje grandinėje yra pirmas ir svarbiausias. Tik esant emocinei traukai įmanomas seksualinis ryšys, vaikai, bendri namai ir kiti ryšiai. Kiekvienas vestuvių išvakarėse pasakys „Neįsivaizduoju gyvenimo be jo/.jos“. Kiekvienas besiskiriantis pasakys „Nekenčiu jo/jos ir noriu kuo greičiau užbaigti santykius“. Taigi, santuokos tvirtybė ir jos suirimas priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio emocinio ryšio. Jei tarp sutuoktinių yra emocinė trauka, tai jie gyvena laimingoje santuokoje, o jei jie jaučia emocinį atstūmimą, santuokos nebėra.

Kaip pradinis patrauklumas pavirsta pasibjaurėjimu, o emocinę trauką pakeičia emocinis atstūmimas, užsibaigiantis skyrybomis?

Bendravimo pradžioje esame susižavėję partneriu, jaučiame jam/jai trauką. Bendravimo pabaigoje (skyrybų metu) jaučiame nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą buvusiu sutuoktiniu. Per bendrai nugyventus metus santuoka pereina sekančias irimo stadijas: Pažinimo, Susivokimo, Atsiribojimo, Sąstingio, Vengimo, Išsiskyrimo. Pirmoje stadijoje (2 piešinys), turime labai mažai informacijos apie sutuoktinį. Pradėję gyventi kartu vis daugiau apie ji/ją sužinome. Jei atrastoji „realybė“ mus tenkina arba mes galime ją toleruoti, tai emocinė trauka išlieka. Jei, pažindami sutuoktinį vis daugiau susivokiame, kad mūsų lūkestis neatitiko realybės, kyla nepasitenkinimo jausmas, kuris ilgainiui perauga į emocinį atstūmimą ir santuokos pabaigą.

Kokią įtaką tam turi kasdienis sutuoktinių bendravimas?

Sakoma, kad Išgirstas žodis pagimdo Mintį. Mintis gimdo Emociją. Emocija paskatina Veiksmus. Veiksmai formuoja Įpročius. Įpročiai formuoja Charakterį. Charakteris nulemia Likimą. Visa ko pradžia – kaip išgirstas žodis mus paveikia. Kokios tada kyla mintys ir kokias emocijos yra sukeliamos. Jei išgirstame gerą, palaikantį žodį, kyla teigiamos emocijos, kurios yra tiesiogiai susiejamos su tuo žmogumi, kuris ištarė tuos žodžius. Jei iš sutuoktinio išgirstame mus sumenkinančius, žeminančius ir skaudinančius žodžius, mūsų širdyje gimsta neigiamos emocijos. Kadangi nei vienas nenorime būti žeminami ir jaustis blogai, tai pradedame kovoti su tuo sutuoktiniu, kuris sukėlė mūsų širdyse tokias emocijas. Atsilygindami už pažeminimą, sutuoktiniui sakome jam skaudžius žodžius. Kadangi jau gerai pažįstame sutuoktinį, tai žinome, kas jam/jai gali būti skaudžiausia. Taip įsižeidžia ir sutuoktinis. Pradeda suktis vienas kito įžeidimų ratas, kuriame abu jaučiasi įžeisti, pažeminti, atstumti. Abiejų širdyse auga emocinis sutuoktinio atstūmimo jausmas.

Kaip matome iš aprašyto bendravimo mechanizmo, būtent pokalbis ir sutuoktinių elgesys bendravimo metu turi pagrindinę ir lemiančią įtaką į tai, ką mes tam/tai sutuoktiniui jaučiame. Jei jaučiame teigiamas emocijas, emocinė trauka auga, o jei jaučiame neigiamas emocijas – auga emocinis atstūmimas, artinantis santuokos pabaigą. 1-moje lentelėje galite pasitikrinti, kokius emocinės traukos ir emocinio atstūmimo požymius jaučiate.

Partneriškos meilės būtinos sąlygos: saugumas, supratimas, priėmimas ir nuspėjamumas. Kai šios sąlygos pažeidžiamos, meilė ir emocinė trauka pranyksta. Kai mūsų nesupranta, ar nenori suprasti, kai mūsų nepriima, ar nenori priimti jaučiamės nesaugūs. Nesaugūs dėl mūsų atsivėrimo ir nesaugūs dėl to, kad partneris sureagavo visai kitaip, nei mes tikėjomės.

Santuokos išyra, kai partnerio patrauklumas yra virtęs atstūmimu, yra daug bendravimo problemų ir partneriai nebetenkina vienas kito poreikių.

Kokius jausmus jaučiame po tokių pokalbių, norime apsikabinti ar nusisukti?

Kaip galėtume pasitikrinti, ar bendraujant su sutuoktiniu didėja emocinė trauka, ar auga emocinis atstūmimas? Patarimas paprastas bet efektyvus. Iš karto po pokalbio su sutuoktiniu atkreipkite dėmesį į tai, ką jaučiate ir sau pasakykite ar norite jį/ją apkabinti, pabučiuoti ar atsišlieti ir pasitraukti kuo toliau. Jei Jūsų širdyje kyla noras sutuoktinį apkabinti, Jūsų sutuoktinis su Jumis bendrauja tinkamai. Jei kyla noras nusisukti ar pasitraukti – sutuoktinis nemoka su Jumis bendrauti.

Kaip pasitikrinti, ar Jūs mokate bendrauti su sutuoktiniu taip, kad jam/jai kiltų noras Jus apkabinti? Tiesiog pasikalbėkite apie tai su sutuoktiniu ir paprašykite grįžtamo ryšio. Jei nedrįstate ar sutuoktinis nenori apie tai kalbėtis, stebėkite, kaip jis/ji elgiasi po pokalbio. Jei sutuoktinis suranda rimtą priežastį pasišalinti, reiškia, Jūs nebendravote taip, kad jam/jai kiltų noras būti kartu, apsikabinti…

Kas sukelia tokius jausmus ir kaip tai galime panaudoti darniems santykiams kurti?

Ko sutuoktiniai dar nemoka tarpusavio bendravime?

Bendraudami ir elgdamiesi su sutuoktiniu esame įtakojami savo svarbiausių saugumo poreikių, vertybių, nuostatų, įsitikinimų, norų. Iš visos šios paletės veiksnių išskirčiau sekančius:

1. Lyčių skirtumų neįvertinimas. Žmona bendrauja su Vyru, kaip su moterimi, o Vyras bendrauja su Žmona, kaip su vyru. Žinodami, bet nesuprasdami lyčių skirtumų bei nemokėdami tai pritaikyti bendravime, žmonės žeidžia vienas kitą patys to nenorėdami.

2. Esminiai vertybiniai skirtumai. Tyrimais nustatyta, jog patvaresnės ir laimingesnės yra tos santuokos, kurių sutuoktiniai turi daugiau panašumų. Jei sutuoktinių vertybės skiriasi, tai sukelia vidinius prieštaravimus, menkina antrąją pusę ir taip mažina emocinę trauką, o vėliau didina emocinį atstūmimą.

3. Nepakankama pagarba sutuoktiniui. Jei manome, kad tik mes pilnai ir teisingai suprantame pasaulį, o sutuoktinis nieko neišmano, tai yra priešingai. Kiekvienas mūsų yra susiformavęs savo subjektyvų pasaulį savo sąmonėje. Kadangi sutuoktiniai yra skirtingi, tai ir jų subjektyvūs pasauliai yra skirtingi. O skirtinguose pasauliuose žmonės turi skirtingai ir elgtis. Tik pagarba sutuoktiniui, tik pripažinimas, kad ir jis/ji turi savo, kitokį pasaulio matymą, sudaro sąlygas bendraujant kurti emocinę trauką.

4. Nemokėjimas spręsti prieštaravimų ir konfliktų. Kovojame už savo pozicijas, savo nuomonę. Tokia kova ir nemokėjimas išspręsti prieštaravimo ar konflikto taip, kad abi pusės laimėtų, didina emocinį atstūmimą. Reikėtų užduoti sau klausimą: Ar aš noriu būti teisi(us), ar laiminga(s)? Noras būti teisiai/teisiam yra padiktuotas mūsų egoizmo. Siekis surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą yra grįstas šeimos interesų viršenybe virš individo egoizmo.

Norėdami sukurti darnius santykius turime įvertinti visus aukščiau išvardintus veiksnius tarpusavio bendravime ir pradėti juos valdyti. Žemiau pateikiu vyro ir moters ypatumų bei juos stimuliuojančių veiksnių aprašymą, kuriuo turėtų vadovautis tiek žmona, tiek vyras.

Vyrai ir moterys visiškai skiriasi šiose srityse: Informacijos apdorojimas (Dėmesys), Sprendimų priėmimas, Veiksmų nuoseklumas, Orientaciją į Rezultatą ar procesą, Nepriklausomybė ar priklausomybė, Uždarumas ar Atvirumas, Laisvė ar Įsipareigojimas, Duoti ar Imti, Jausmai ar Šaltakraujiškumas.

Kuo ypatingas vyras? Vyras, tai Jėga, Laisvė, Erdvė, Aktyvumas, Logiškumas, Nuoseklumas, Tiesmukiškumas, Rezultato siekimas, Uždavinių sprendėjas, nepažįstantis emocijų pasaulio

Vyrų veiklą stimuliuoja pritarimas ir palaikymas. Jam būtina jausti, kad jo pastangos yra vaisingos. Bet jei vyras mato, kad viskas, kas jo padaryta laikoma kaip duoklė, jis atsisako savo pastangų. Moteris būtinai turi parodyti vyrui, kad vertina viską, ką jis dėl jos daro

Kuo ypatinga moteris? Moteris, tai Jausmai, Bendravimas, Dalyvavimas, Buvimas kartu, ARTUMAS, Procesas, Jausmų išreiškimas, Davimas, Aukojimasis, ir jai svarbu, kad šalia būtų ARTIMAS žmogus, mylintis ir pasiruošęs padėti. Kai moteris supyksta pavargsta nusivilia, nežino ką daryti, žodžiu kai jai blogai, labiausiai jai reikia būtent šito: žinoti, kad jinai ne viena, kad šalia artimas žmogus, mylintis ir pasiruošęs ateiti jai į pagalbą.

Prisiminkite, gerbiami skaitytojai – priešingybės suklesti skirtumuose, o priešingybių apsijungimas į vieną, turiu omenyje – Šeimą, suteikia abiems visiškai naują kokybę. Žinoma, visa tai su sąlyga, kad Vyras ir Moteris supranta kiekvieno ypatumus bei priima vienas kitą.

Visada ir visose bendravimo su sutuoktiniu situacijose svarbu:

• Išlaikyti pagarbą sutuoktiniui: Nekritikuoti Nežeminti, Neskaudinti
• Ieškoti abiems priimtino sprendimo
• Vyrui su Žmona, bendrauti, kaip su moterimi, o Žmonai bendrauti su Vyru, kaip su vyru.

Mykolas Truncė,
Šeimos santykių ir skyrybų psichologas
+370 659 54009
skyrybupsichologas@gmail.com
www.skyrybupsichologas.lt