Dėsniai, kuriuos puoselėdamas, žmogus auga pats: menininkų pokalbis
„Žmogus panašus į skulptorių, kaltu ir kūju apdorojantį beformį akmenį, kad išgautų iš jo vis labiau regimą formą. Skirtumas tik tas, kad apdorojamą medžiagą jam pateikia likimas: kurdamas, išgyvendamas arba kentėdamas žmogus mėgina iš gyvenimo „išgauti” kuo daugiau vertybių, – kūrybinių, išgyvenimo ar nuostatos vertybių.”
(Viktoras Emilis Franklis. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 125 p.)
Toliau pateikiama dviejų meno žmonių pokalbio ištrauka iš neseniai išleistos knygos „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai”, leidykla „Kitos knygos”.
Benjaminas Jenčius. Menininkas vis tiek turi turėti stiprų stuburą. Ir jeigu jis žino, ko siekia, susiformavęs savo tiesas, ir turi tuos principus, tai valio. Bet jeigu pradeda blaškytis – pabando viena, antra, trečia… ir pajunta esmę, kad viskas gerai… ką aš žinau… Aišku, bandyti reikia daug ką, bet esminiai dalykai mene turi išlikti: tai tie dėsniai, kuriuos puoselėdamas, žmogus auga pats.
Redas Diržys. Žinote, kai dėl stuburų, tai būna taip – viena, kai jis patį laiko, bet visai kas kita, kai aplinkui kitų stuburus pradeda laužyti…
B. J. Tegu laužo – jeigu esi kietas – išliksi.
R. D. Bet grįžkime prie mokyklos. Šiuo metu jau 7 metus dirba jūsų mokinių mokiniai – trečioji mokytojų karta. Procesas nesustoja – pats matote. Kaip atrodo iš šono ta gniūžtė, kurią kažkada pats paridenote? …
B. J. Kai pradėjome, buvo embrionas. Dabar viskas išsivystė. Procesas niekad atgal negrįžta. Viskas čia gerai išėjo. Visas gyvenimas yra nuolatinis bandymas. Nemėginti būtų net nežmogiška.
R. D. Bet kaip tada menininko stuburas? Kaip jis dera su eksperimentais?
B. J. Ne, ir stuburą turi turėti, ir eksperimentuoti. Aš niekaip negaliu suvokti: ar, neišmokęs abėcėlės, jau gali rašyti romaną? Abėcėlė vis tiek turi būti.
R. D. Bet ar reikalingas romanas?
B. J. Tiems, kam romanų nereikia, gal ir daug ko nereikia.
R. D. O tie, kur išrado abėcėlę, romanų nerašė…
B. J. Abėcėlė yra embrioninis laikotarpis. Vystosi link žodžių, sakinių. Sakiniai virto romanu.
R. D. Įdomi paralelė su prancūzų letristais, kurie teigė, kad kultūra turi dvi tendencijas, du etapus: vienas – augimas, kaip ir sakote, o kita – šlifavimas, poliravimas, skaidymas.
B. J. Procesas.
R. D. Po to, kai sulaužai romaną, laužai sakinius, žodžius, raides… o tada vėl kuri abėcėlę. Beje, kinai abėcėlės neturi…
B. J. Užtai jie ir kinai.
Pagal Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai (2013). Vilnus: Kitos knygos. 36-37 psl.
Iliustracija: Banksy, Flower Brick Thrower