Dukrytė myli tik mane, su kitais elgiasi piktai. Kas čia ne taip?
Sveiki, rašau Jums kaip dar vienai dideliai vilčiai. Taip sakau, nes konsultavausi jau su keletu psichologų, bet (gal tik man taip atrodo), tinkamo patarimo negavau. Auginam nuostabią 3 metų mergytę. Imli, stipri (tiek fiziškai, tiek emociškai), besidominti, labai savarankiška mergaitė. Idealiausias mano vaikas. Tik vienas lyg ir nedidelis dalykas, bet labai stipriai trikdantis santykius su kitais. Rašau su kitais, nes tie „KITI” yra visi išskyrus mamytę. Kartais juokauju, kad jei viskas aplinkui išnyktų ir išmirtų ir liktų tik mama, jai nebūtų didelio praradimo. Svarbiausia – liktų mama.
Lyg ir gerai, lyg ir smagu, bet… Čia išlenda ne koks jos bendravimas su tais kitais (tėčiu, seneliais, kitais). Sakyčiau net piktoka ji tampa, jei kažkas bando peržengti mamos ir Jos ribą. Ir nesvarbu net jei tai draugiškas bandymas. Dažniausiai tėtis išgirsta pasakymą „eik iš čia”, „aš su mamyte susitvarkysiu”, „tu eik miegoti į kitą kambarį” ir pan…
Čia pridursiu, kad aš kaip mama, niekada nelaikiau jos labai prisirišusia prie savęs, stengiausi nedaryti tų vadinamų klaidų „duok man, aš geriau su dukryte susitvarkysiu”. Tėtis nemažai laiko skiria dukrai, visi ją myli iki „negaliu”. Ir aš vis stengiuosi su ja kalbėti ir aptarti, koks turi būti bendravimas, kokia ji svarbi artimiesiems. Skiriu jai, žinoma, daugiausia laiko, bet kartais atrodo, kad ji tiesiog bijo, kad gali kažkurią minutę mane prarasti. Dėl to mano širdis džiaugiasi, bet tas piktas jos bendravimas su kitais artimaisiais, varo į neviltį. Jaučiuosi atsakinga tada tiek prieš ją, tiek prieš tuos „kitus”. Taip trumpai apie mūsų situaciją. Dėkoju ir gražios dienos.
Erika (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Šarūnė Vienė
Labas, Erika,
ačiū už laišką. Labai sveikintina, kad esate atkakli, nenuleidžiate rankų ir toliau ieškote atsakymo į Jums rūpimą klausimą. Tai rodo, jog Jums tikrai rūpi, kas vyksta Jūsų šeimoje. Suprantu, kad galite jaustis pasimetusi ir praradusi viltį. Rašote, kad stengėtės nedaryti klaidų, nelaikyti mergaitės stipriai prisirišusi, ir vis tiek susidūrėte su sunkumais. Dėl to jaučiatės atsakinga prieš savo mergaitę bei prieš kitus žmones. Gali kilti daug nerimo ir noras kuo greičiau įveikti sunkumus. Tai normali reakcija, tačiau siūlyčiau apsišarvuoti kantrybe. Jūs esate gera mama – jums rūpi, jūs ieškote sprendimų ir tikiu, kad juos rasite.
Taigi trumpai pakomentuosiu kas gali lemti tokį mergaitės elgesį ir kokiu keliu eiti link norimų pokyčių. Džiugu, kad Jūsų dukra yra stipri, savarankiška ir imli mergaitė. Jaučiate, kad esate mergaitei ypač svarbi. Viena vertus toks susidomėjimas Jumis ir noras būti kartu yra malonus. Kita vertus, suprantate, kad kyla sunkumų, kai atsiranda kitas žmogus su kuriuo ji turi dalintis Jūsų meile, šiluma ir dėmesiu. Jūsų aprašytas mergaitės elgesys iš dalies atspindi patiriamą nesaugumo jausmą.
Mergaitės pasaulyje kiti žmonės gali atrodyti svetimi, neištyrinėti ir su jais būti tiesiog yra nesaugu. Nesaugu, nes nežino kas bus ir kaip reikia būti su tais „kitais“ žmonėmis. Juk ir mums suaugusiems lengviau priimti žmogų su kuriuo žinome kaip mums elgtis, kuriuo galime pasitikėti. Kita dalis kylančio nesaugumo ir nerimo jausmo gali būti susijusi su Jumis. Dažnai nuolatinis noras, kad mama būtų šalia gali rodyti, kad vaiko saugumo poreikis nėra pilnai patenkintas. Vaikas nerimauja, kad gali prarasti artimiausią žmogų, bijo prarasti santykį su juo, bijo, kad mama nemylės, atstums, išnyks, negrįš. Tai kelia tikrai sunkius jausmus vaikui. Savo laiške tiksliai įvardijote, kad kartais atrodo, jog mergaitė bijo, jog bet kurią minutę gali Jus prarasti. Natūralu, kad bijodami prarasti ryšį vaikai įvairiausiais būdais siekia jį išsaugoti. Tai gali pasireikšti stipriomis emocijomis ar netinkamu elgesiu tokiose situacijose, kai į santykį įsiterpia kiti žmonės ar kai vaikas yra paliekamas vienas. Jūsų situacijoje, tai pasireiškia priešiškumu ir pykčiu, kitų žmonių atstūmimu. Tokiu elgesiu Jūsų dukra bando kontroliuoti nerimą keliančią situaciją, jai suprantamais būdais bando įveikti kylančią grėsmę jūsų santykiui.
Tokioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip pasikeičia Jūsų elgesys būnant su dukra dviese ir būnant kartu su kitais žmonėmis. Tai gali padėti išsiaiškinti nerimo priežastis. Pasvarstykite, galbūt būdama su kitais mažiau dėmesio skiriate mergaitei, gal šeimoje buvo kažkokie įvykiai, kažkas keitėsi, žmonės, aplinka. Mergaitė išgyvendama situacijos ir santykio su mama pasikeitimą, gali bandyti įvairiausiais būdais jį susigrąžinti. Tikriausiai dabar ir Jūs pati jaučiate stiprų nerimą kaip reaguos dukra į kitus žmones, o tai gali sustiprinti mergaitės reakcijas.
Taigi, ką daryti?
Stenkitės parodyti, kad suprantate, kaip mergaitė jaučiasi. Įvardinkite jausmą. Pasakykite, kad žinote, jog gali būti neramu, kai ateina tėtis, senelis ar kitas žmogus. Priminkite, kad jūsų meilė jai nesikeičia „Aš myliu tave nepriklausomai nuo to ar esame dviese ar keturiese.“
Padėkite jaustis saugiai. Jautriai reaguokite. Pasakykite „Suprantu, kad tau neramu, bet aš esu čia, mes kartu. Kartu gali būti ir tėtis“. Jei jaučiate, kad situacija kelia stresą, nepalikite dukros vienos su kitais žmonėmis. Tai sustiprins nerimo jausmą ir būdingą elgesį. Jei matote, kad mergaitė pyksta, liūdi ar kitaip reiškia emocijas, venkite įtikinėti, kad viskas yra gerai. Vietoj to pasakykite „Suprantu, kad kai manęs nėra tau gali būti baisu.“ arba „Suprantu, kad kai ateina tėtis, tu jam sakai eik iš čia, nes nori būti tik su manimi.“
Gerai, kad skiriate savo laiko ir stengiatės paaiškinti mergaitei koks yra bendravimas, kad ji yra visų mylima. Tačiau tai gali būti ne visada veiksminga, nes mergaitei sunku suvokti tai kas sakoma. Jai nesuprantama, kodėl ji turi bendrauti su kitais, jei ji nori būti tik su mama. Situacijose, kai atsiranda kiti žmonės ji išgyvena nerimą ir jaučia grėsmę jųdviejų tarpusavio ryšiui. Pernelyg įkyrus skatinimas bendrauti su kitais gali sustiprinti nereikalingumo jausmą, kad „galbūt mama nenori būti su manimi, kad jai nepatinka“, o tai dar labiau skatina laikytis savo elgesio modelio ir siekti dar glaudesnio ryšio su Jumis ir atstumti kitus žmones. Todėl pabandykite žodžius sustiprinti veiksmais. Leiskite mergaitei ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, pajusti, kad smagu gali būti ir su kitais žmonėmis.
Padrąsinkite tyrinėti socialinę aplinką, būkite šalia, tačiau leiskite pajusti atradimo džiaugsmą. Tada aplinkinis pasaulis ir jame esantys žmonės neatrodys svetimi, formuosis atradimo džiaugsmas, supratimas, kad „aš galiu būti “.
Padėkite dukrai būti kartu su kitais. Įtraukite į žaidimą, eikite kartu pasivaikščioti, parodykite, kad net ir būnant ne dviese, galite jai skirti savo meilę, dėmesį ir šilumą. Ilgainiui nerimas turėtų silpnėti ir stiprėti saugumo jausmas ir kitų žmonių priėmimas. Nereikia iš karto tikėtis, kad dukra, kuri jaučią išskirtinį ryšį su Jumis, per vieną dieną į savo pasaulį įsileis kitus žmones. Tačiau neskubant, mažais žingsneliais, pasieksite pokyčių. Pasitikėkite savimi ir savo mergaite. Tikiu, kad ne tik dviese, bet ir kartu su kitais, patirsite daug malonių akimirkų, juk kiekvienas žmogus į mūsų pasaulį atneša kažką naujo.
Sėkmės!
Psichologė Šarūnė Vienė | Psichologijos Palėpė
Tel.: +37067945199
Moderniosios terapijos centras, terapijoscentras.eu
Basanavičiaus g. 22 / Algirdo 2, Vilnius.
Iliustracija: ddimitrova / pixabay.com