Dvi žagrės

Kalvio dirbtuvėse stovėjo dvi ką tik paremontuotos žagrės. Atrodė jos visiškai taip pat. Vieną iš pat ryto pasiėmė ūkininkas, o kita taip ir liko stovėti kampe. Jos gyvenimas buvo gerokai lengvesnis nei tos kurią išsinešė žemdirbys. Žagrė su kuria dirbo ūkininkas tapo žvilganti ir labai graži. Kai abi po metų vėl susitiko tame pačiame kampe jos su nuostaba apžiūrinėjo viena kitą. Žagrė su kuria niekas nedirbo pasidengė rūdimis. Su pavydu žvelgdama į draugę ji paklausė:
– Sakyk, kaip tu tapai tokia graži? Juk man taip gera buvo per dienų dienas stovėti atsišliejus savo kampe.
– Tave subjaurojo veltėdžiavimas, o aš tapau graži dėl darbo.