Emocinė krizė: kaip ją atpažinti ir suvaldyti?

Foto © Daniel Ingold/Corbis

Gyvenimas pilnas teigiamų ir neigiamų emocijų. Vieni iš mūsų į sunkumus reaguoja kaip į iššūkius, kiti – problemas ir emocijas kaupia savyje. Pastariesiems žmonėms gresia didesnė emocinių krizių tikimybė. Kaip jas atpažinti ir kaip suvaldyti? Apie tai pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja psichiatrė Tamaros Kuntelija-Plieskė. 

Pirmasis pavojaus signalas – miego sutrikimai

Emocinės krizės dažniausiai pasireiškia sunkių gyvenimo situacijų metu – netekus artimojo, išgyvenant skyrybas, staiga pasikeitus gyvenimo ar verslo sąlygoms. Emocinę krizę visuomet lydi įtampa, nesaugumas, baimė, beviltiškumas, fizinis ir emocinis išsekimas.

Emocinė krizė gali ištikti bet kokį sveiką žmogų tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis. Į gydytojus kreipiasi tiek studentai, kurie patiria didžiulę įtampą rašydami diplominius darbus ir ruošdamiesi egzaminams, tiek verslininkai, kurie patiria didesnį spaudimą ir sunkumus versle pasikeitus ekonominėms sąlygoms.

Dažnas kreipiasi nebegalėdamas ištverti susikaupusio spaudimo darbe ir asmeniniame gyvenime, būdamas taip vadinamoje „perdegimo“ būsenoje.

Kaip pastebėti, kad jūsų artimąjį ar jus patį slegia emocinė krizė? Pasak gydytojos, krizę išgyvenančio žmogaus elgesys keičiasi. Pirmiausia sutrinka miegas: vargina minčių antplūdis, dažnai prabundama naktimis, sunkiai sekasi užmigti, atsipalaiduoti.

Keičiasi apetitas – arba žmogus netenka daug svorio, nustoja rūpintis savimi arba, atvirkščiai, savo nerimą bando numalšinti maistu. Žmogus tampa dirglus, piktas, sunkiai valdo emocijas, prasčiau atlieka darbus, kasdienė veikla tampa didele našta.

Svarbiausia nelikti vienam

Kokie veiksniai lemia emocinių krizių išsivystymą? T. Kuntelija-Plieskė sako, kad genetiškai mes paveldime tam tikrą nervų sistemos jautrumą, didesnį pažeidžiamumą.

„Yra žmonių, kurie jautriau reaguoja į iškilusius sunkumus, labiau linkę sirgti, tačiau emocinės krizės atsiradimui svarbi psichologinė žmogaus būsena, emocinė branda, socialinė aplinka. Žmogus gali būti jautresnis, bet, jei jis jaučia psichologinį palaikymą, jam krizė gali ir neišsivystyti“, – pasakojo gydytoja.

Emocines krizes patiria tiek moterys, tiek vyrai, tačiau pastariesiems šiek tiek sunkiau, nes jie, skirtingai nei moterys, kaupia emocijas savyje, rečiau ryžtasi pasidalyti išgyvenimais, prašyti pagalbos.

Gydytoja pabrėžia, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo ypatumų ir iššūkių, galinčių nulemti emocinių krizių atsiradimą. Bręstant psichologiškai, dar vaikystėje pereiname daug stadijų: mokomės pasitikėjimo, savarankiškumo, iniciatyvos.

Jei vaikas sėkmingai įveikia tuos etapus, galime galvoti, kad vėlesniais gyvenimo periodais jis lengviau išgyvens iškilusius sunkumus.

Paauglystėje sprendžiama tapatumo problema, ieškoma savęs, vyksta psichosocialinė identifikacija – šiuo laikotarpiu paauglys yra ypač pažeidžiamas ir jautrus bet kokioms atstūmimo ar patyčių apraiškoms.

Toliau ateina laikas kurti šeimą, auginti vaikus, žmogus atranda emocinį intymumą kurdamas ryšius, tad nesėkmės šiuo periodu gali sukelti stiprius emocinius išgyvenimus ir vienatvės jausmą.

Brandžiame amžiuje, kai, atrodo, viskas turėtų būti aišku ir suprantama, sprendžiamos dar kitos užduotys – vyksta savianalizė, vertinama, kas padaryta gyvenime, kokiu gyvenimo keliu eita, ar tas kelias teisingas, integruojama visa patirtis, tad iškyla daug egzistencinių klausimų.

„Svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas, kai atsiduria sunkioje situacijoje. Tuomet vienatvė nepakeliama. Kai nėra žmonių, kurie galėtų jį palaikyti, ištiesti pagalbos ranką, tuomet žmogus išgyvena žymiai stipriau ir sunkiau. Todėl reikia nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, nekentėti vienam“, – pataria T. Kuntelija-Plieskė.

Emocinė krizė – galimybė pakeisti gyvenimą

Manoma, kad per mėnesį ar du žmogus turėtų įveikti sunkią situaciją, bet, jei taip neįvyko ir nebuvo suteikta pagalba, tuomet gali grėsti pasekmės: nerimas, depresija, fiziniai negalavimai ir kitos ligos. Be to, dažnai žmonės, išgyvenantys emocinę krizę, pradeda vartoti alkoholį, todėl gali išsivystyti priklausomybė.

Įvykus krizinei situacijai, kai kuriems žmonėms gali kilti minčių pakelti prieš save ranką, ypač kai atrodo, kad nebėra kitų išeičių iš slegiamos, kankinančios būsenos. Kitiems gali kilti mintys apie savižudybę, kai krizė chronizuojasi, prisideda depresija.

Yra žmonių, kurie reaguoja neigimu, užslopina neigiamus jausmus, išstumia problemas – tuomet neretai pradeda reaguoti žmogaus kūnas ir po kurio laiko atsiranda panikos atakos, kiti nerimo sutrikimai arba susergama fizinėmis ligomis.

Dažniausiai artimieji patys stengiasi padėti, bet, jei simptomai labai stipriai trikdo žmogaus funkcionavimą, prireikia ir psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalbos, kartais neapsieinama ir be vaistų.

Vis dėlto emocinė krizė nėra vien blogis. T. Kuntelijos-Plieskės nuomone, krizė neatsiranda iš nieko, ji visada turi prasmę. Emocinė krizė nėra liga, tai būsena. Ir dar – tai yra galimybė. Galimybė pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę, atrasti tikrumą, atverti savyje naujų savybių, peržiūrėti iš naujo savo vertybes, gyvenimo prioritetus, pradėti gyventi prasmingiau.
.
Parengė Dovilė Joneliūnienė / Ji24.lt