Emocinis šantažas: kaip pasipriešinti?
0 (0)

Filmuose, romanuose gausu scenų, kai „blogietis“ šantažo būdu grasindamas susidoroti su artimais žmonėmis bando priversti auką išpildyti jo reikalavimus. Tačiau ir gyvenime šantažas, net jei nėra gyvybės ar mirties klausimo, pavojingas. Psychologies.ru ekspertai aiškinasi, kaip veikia emocinis šantažuotojas. Ar įmanoma jam pasipriešinti.

Kai jaunėlis užaugo ir išvažiavo studijuoti į koledžą, Džanet suprato, kad nebenori gyventi santuokoje. Ir taip jau gana ilgą laiką vaidino idealią šeimą. Moteriai prireikė kelerių metų, kad subręstų šiam sprendimui. Tačiau dabar ji buvo pasirengusi kitam gyvenimo etapui. Emocinis, psichologinis, žodinis ir finansinis spaudimas, kurį ji turėjo iškęsti, negalėjo neatsiliepti jos būsenai. Ir nors Džanet tai patirdavo ne kasdien, ji nebenorėjo taip gyventi.

Moteris ne kartą siūlė vyrui kreiptis į specialistus, bet jis atsisakė. Ir tik dar labiau sustiprino emocinį spaudimą, pasitelkdamas dar ir šantažą. Ji jau buvo pripratusi prie užgauliojimų (žodinis spaudimas), jos realybės suvokimo neigimo (psichologinis spaudimas) ir prie bandymų trukdyti karjerai (finansinis spaudimas), tačiau žinojo, kaip tam pasipriešinti. Vis dėlto emocinis šantažas pasirodė esąs intensyvesnis bei skausmingesnis, nei ji manė.

Šantažas – kas tai?

Kad geriau suvoktų šantažo įtaką, Džanet būtų naudinga prisiminti kasdienio šantažo pavyzdžius. Tarkim, mokykloje vienas berniukas reikalauja kito: „Jeigu nepasakysi, kad aš „kietas“, gausi!“ Arba kolega reikalauja iš kito pinigų. Priešingu atveju, grasina paskelbsiąs kokią nors asmeninę pastarojo paslaptį. Abu atvejai kalba apie aiškią žalą.

Emocinis šantažas – tai…

Jis turi subtilumų. Grėsmė čia nėra konkrečiai apčiuopiama, o emocinė. Psichologės Siuzana Forvard ir Diana Freizer nustatė, kad šantažuotojas dažniausiai manipuliuoja trimis aukos emocijomis: baime, pareigos jausmu ir kaltės jausmu. Ir kadangi reali grėsmė kaip ir nekyla, jis lengvai gali neigti prievartą.

Džanet vyras reikalavimų išpildymo siekdavo būtent per minėtas emocijas. Iš pradžių moteris, pati to neįsisąmonindama, siekė būti ideali, kad tik išvengtų neigiamų emocijų. Dažnai tai tampa uždaru ratu: matydamas, kad spaudimas veikia, šantažuotojas reikalauja dar daugiau.

  • Baimė. Kartu su Džanet nugyvenęs daug metų jos sutuoktinis puikiai žinojo moters baimes ir silpnąsias vietas. Kalbame ne apie realias fobijas, pavyzdžiui, vorų ar aukščio baimę. Šantažuotojas manipuliuoja pačiomis giliausiomis baimėmis: vienatvės, pasmerkimo, nesėkmės. Kiekvienas mūsų jų yra paveiktas – tai, ko vienas žmogus net nelaikys grėsme, kitą privers susitingti iš siaubo.
    Džanet ypač bijojo nesėkmės. Vyras grasinosi jos viršininkui papasakoti, kaip prieš daug metų ji buvo atleista iš darbo, jeigu Džanet nenustos bendrauti su draugais, kurie sutuoktiniui nepatiko.
    Šantažuotojai dažnai grasina palikti auką, izoliuoti ją, išjuokti artimųjų akivaizdoje, papasakoti apie jos nesėkmes.
  • Pareigos jausmas. Džanet vyras buvo alkoholikas, tad elgėsi kaip priklausomas žmogus. Šiems reikalingas pasiteisinimas ir jie atsakomybę perkelia kitiems, apeliuodami pareigos jausmu. Džanet, teisindama vyro žalingą įprotį, nuolat patekdavo į spąstus, vildamasi, kad jei pildys vyro prašymus, jis nebegers. Tačiau sutuoktinis gėrė toliau ir situacija tik blogėjo. Štai pora pavyzdžių: „Jeigu tu išmesi mane iš namų, gersiu dar daugiau, ir vaikai tave dėl to kaltins“. „Aš negersiu, jeigu tu neatisakinėsi užsiimti su manimi seksu.“
  • Kaltės jausmas. Džanet jautėsi kalta dėl vyrą ištinkančių nemalonumų. Kartais šantažuotojas tik netiesiogiai užsimena apie kaltę. Pavyzdžiui: „Tu nuolat mane siutini“, „Tu verti mane jaustis nemylimu“. Šios frazės vertė Džanet jaustis kalta dėl skausmo, kurį ji neva suteikia vyrui.

Svarbu
Norint pasipriešinti emociniam šantažui, reikia žinoti jo mechanizmą. Vėliau ateis sunkiausias periodas – teks nustoti būti auka, išmokti nereguoti į pastabas, atsisakyti vykdyti reikalavimus. Džanet nusprendė, kad jau gana ir išėjo. Jei įtariate, kad tapote ar galite tapti auka, kreipkitės pagalbos į psichologą. Tiesa, būkite pasiruošę, jog teks priimti nelengvus sprendimus.

Parengė | lsveikata.lt
Iliustracija: PublicDomainPictures / pixabay.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.