Empatija: žiūrėjimas pro kito langą

Viena moteris paauglystėje nuolat konfliktuodavo su viską draudžiančiu tėvu. Trokšdama nors kokio susitaikymo, naujos jų santykių pradžios, ji laukė dienos, kada tėvas ją veš į koledžą. Tada ji keletą valandų būtų viena su tėvu. Tačiau ilgai laukta kelionė tapo tikra nelaime: tėvas elgėsi kaip paprastai, smulkmeniškai bambėjo apie bjaurų, šiukšlių primėtytą upelį šalia kelio.

O ji visiškai nematė jokių šiukšlių gražioje, paprastoje, neužterštoje srovėje. Ji nerado žodžių, kuriais galėtų jam atsakyti, ir pagaliau, abu nutilę, likusį kelia praleido žiūrėdami į skirtingas puses.

Vėliau, kai šį kelią ji įveikė viena, apstulbo pastebėjusi, kad buvo du upeliai – po vieną kiekvienoje kelio pusėje. „Šįkart aš buvau vairuotoja, – pasakė liūdnai ji, – ir ta srovė, kurią mačiau pro savo langą vairuotojo pusėje, buvo tikrai tokia bjauri ir užteršta, kaip ją nupasakojo mano tėvas.“ Tačiau tuomet, kai ji išmoko žiūrėti pro tėvo langą, buvo jau per vėlu – jos tėvas buvo miręs.

Žiūrėkite pro kito žmogaus langą. Mėginkite pasaulį pamatyti tokį, kokį mato jis.

Yra sunku iš tiesų žinoti, ką jaučia kitas žmogus. Pernelyg dažnai mes į kitus perkeliame savo jausmus. Erich’as Fromm’as dažnai cituodavo dviejų tūkstančių metų senumo Terence’jaus sakinį:

„Aš esu žmogus ir tegu niekas žmogiška nebūna man svetima.“

Kitaip tariant, būkite atviri patyrimui ir nusiimkite savo patirties akinius apie tai „kaip viskas turi būti”.

Pažvelgti pro kito langus gali palengvinti ir žmogaus praeities žinojimas, ypač jei ji susijusi su skausminga patirtimi ir išgyvenimais, tada daugelis keistybių gali pasirodyti visai suprantamos.

Pagal Irvin Yalom „Terapijos dovana“, Vilnius: Alma littera. 2005, 36-40 p.
Iliustracija: Jon Tyson / Unsplash

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *