EQ: Emocinė kompetencija, įgūdžiai ir žinios
Emocijos yra siocialumo sąlyga ir neatsiejama santykių dalis. 20 a. pabaigoje pradėta kalbėti apie emocinį intelektą kaip pagrindinę sėkmingo bendravimo prielaidą.
Emocinį intelektą galimą apibūdinti kaip žmogaus gebėjimą įgyti emocines žinias ir įgūdžius bei gebėjimą tas žinias ir įgūdžius pritaikyti.
Gebėjimą įgyti emocines žinias ir įgūdžius yra sunku įvertinti, tad dažnai kalbama apie emocinio intelekto aspektą – emocinę kompetenciją.
Emocinė kompetencija yra žmogaus gebėjimas panaudoti emocines žinias ir įgūdžius bendravimo tikslams pasiekti. Emocinę kompetenciją galima skaidyti į tuos pačius emocinius įgūdžius bei emocines žinias.
Emocinės žinios yra žmogaus mokėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas, suprasti kokios situacijos ar įvykiai sukelia vienas ar kitas emocijas.
Emociškai kompetetingas žmogus leidžia sau jausti ir priima visa savo emocijas, sugeba teisingai nustatyti, kas jam sukėlė vienokias arba kitokias emocijas. Pvz., jei toks žmogus pyksta ant kito žmogaus, jis nemeluoja sau, kad „jam šiandien ne kokia nuotaika”.
Emociškai kompetetingas žmogus supranta emocijų vaidmenį reguliuojant žmogaus veiklą ir žino, kokios emocijos trukdo, o kokis padeda pasiekti jam svarbių veiklos tikslų. Jis žino, kokios emocijos padeda įsiminti, kokios – priimti sprendimus, kokios – nugalėti kliūtis ir atlikti kitas užduotis.
Toks žmogus supranta, kad bet kokioje situacijoje jo išgyvenama emocija priklauso ir nuo tos situacijos, ir nuo jo tai situacijai pasirinktos interpretacijos.
Bendraudamas su kitais žmonėmis, emociškai kompetetingas žmogus sugeba teisingai perskaityti emocijas kitų žmonių veide, balse ir kūno pozoje, ir yra pajėgus pagrįstai spėti, koks įvykis tas emocijas galėjo sukelti bei kaip galima būtų tas emocijas pakeisti.
Emociniai įgūdžiai yra žmogaus gebėjimas reguliuoti savo ir kitų žmonių emocijas taip, kad būtų pasiekti bendravimo tikslai bei būtų sukurti ir palaikomi geri santykiai su kitais žmonėmis.
Emociškai kompetetingas žmogus turi tris pagrindinius emocinius įgūdžius: pasirinkimo, atspindėjimo ir perteikimo.
Toks žmogus sugeba pasirinkti tokias įvairių situacijų interpretacijas, kurios sukels norimas emocijas, padėsiančias tarkim produktyviai dirbti. Pvz. susidūrus su piktu kolega jis supranta, jei pradės pykti, tai tik sugadins santykius. Vietoje to jis situaciją gali interpretuoti kaip iššūkį ugdyti gebėimui palenkti užsispyrėlius savo pusėn ir tuomet atveria sau galimybę rinktis iš kelių kitų emocijų: pasiryžimo, susidomėjimo ar azarto nugalėti sunkumus.
Supratimo ir artumo jausmas mums bendraujant su kitais pirmiausia priklauso nuo to, kiek jie supranta, ką mes jaučiam, o ne nuo to, kiek supranta ką mes sakom.
Įspūdis, kad kitas supranta ką mes sakom gali atsirasti tuomet, kai žmogaus veide, kalboje ar gestuose jaučiam tą pačią ar panašią emociją į tą, kurią tuo metu jaučiame patys. Įgūdis atspindėti emociją yra būtinas kuriant ir palaikant artimus santykius. Žmonės kurie mums supranta mus sukelia stipresnį pasitikėjimo jausmą.
Įgūdis perteikti emociją apima gebėjimą kontroliuoti emocijų išraišką, t.y. gebėjimas tinkamai valdyti veido mimikas, kūno pozas, gestus, kalbą ir kita. Taip pat tai apima mąstymo ir elgesio komponentus, kuriuos žmogus geba valdyti taip, kad įtikinamai perteiktų vieną ar kitą jausmą.
Mūsų kitiems žmonėms rodomos emocijos paprastai skatina kitus žmones jausti panašias emocijas, tad įgūdis perteikti įtaigiai emociją susijęs su gebėjimu daryti įtaką kitų emocijoms.
Pagal: Visvaldas Legkauskas (2012). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 24-25 p.